Gausi Valdovų rūmų muziejaus radinių kolekcija tęsia kelionę Baltarusijoje

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų tarptautinė paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos archeologiniai radiniai. Kasdienybė Vilniaus dvare“ tęsia savo kelionę Baltarusijoje. Iki šių metų rugsėjo 11 d. ji buvo eksponuojama Radvilų Nesvyžiaus rezidencijoje, iš kurios iškeliavo į Gardiną. 2016 m. rugsėjo 17 d., švenčiant Gardino miesto paminėjimo 888-ąsias metines, paroda iškilmingai atidaryta Gardino valstybiniame religijų istorijos muziejuje.

Valdovų rūmų muziejaus archeologinio rinkinio eksponatų parodoje Baltarusijos kultūrinei visuomenei, mokiniams ir Gardino valstybinio religijų istorijos muziejaus lankytojams iš užsienio šalių pristatoma XIV–XVIII a. – Gotikos, Renesanso ir Baroko epochų – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir jų dvaro sociokultūrinė aplinka, buitis bei kasdienybė. Apie 300 parodos eksponatų atspindi penkias svarbiausias temas: kokliai (rezidencijos šildymo sistema ir interjero puošyba), karyba (ginklai ir šarvai), maistas ir indai, higiena ir sanitarija, papuošalai.

Didžiausias chronologinis parodos akcentas skiriamas XV a. – XVII a. pirmai pusei. Tuo metu Vilniaus rūmai klestėjo ir perimdavo bei skleisdavo naujausias kasdienybės ir prabangos madas ne tik visai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, bet ir už jos ribų. Šio laikotarpio archeologinių radinių rinkinys labai turtingas, įvairus, reprezentatyvus ir informatyvus. Jis liudija ir bendrąsias to meto kasdienio gyvenimo tendencijas visoje Europoje.

Pasak šios tarptautinės parodos organizacinius ir leidybinius darbus kuruojančio Valdovų rūmų muziejaus Parodų ir leidybos skyriaus vedėjo Marijaus Uzorkos, ši po Baltarusiją keliaujanti tarptautinė paroda – ilgai brandintas ir užbaigtas projektas. Jį įkvėpė Valdovų rūmų muziejaus darbuotojų glaudus bendradarbiavimas su Baltarusijos muziejininkais, mokslininkais ir kultūrininkais.

Parodai eksponatus atrinko, jos koncepciją sukūrė ir prie katalogo leidybos prisidėjo parodos kuratoriai – Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų centro bei Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus specialistai dr. Povilas Blaževičius, Eglė Zaveckienė ir Sigita Venckūnienė, o organizacinius ir leidybinius darbus koordinavo Parodų ir leidybos skyriaus specialistai M. Uzorka ir Gintarė Tadarovska.

Tai ne pirma Valdovų rūmų muziejaus paroda, kuria Baltarusijos kultūrinei visuomenei, be kitų eksponatų, pristatomi ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai. 2012 m. Baltarusijos Respublikos nacionaliniame istorijos muziejuje Minske buvo surengta paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“. Tačiau šįkart po Baltarusiją pirmą kartą istorijoje keliauja itin gausi Valdovų rūmų muziejaus vertybių kolekcija, eksponuojama keliais teminiais pjūviais. Su radiniais pristatomas ir detalus Valdovų rūmų maketas, ikonografinė ir informacinė medžiaga, trumpos edukacinės radinių istorijos.

Gardine atidaryta Valdovų rūmų muziejaus paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos archeologiniai radiniai. Kasdienybė Vilniaus dvare“ veiks iki šių metų lapkričio 13 d., vėliau ji grįš atgal į Lietuvą.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2016-09-20 14:18
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika