Gražiausią meilės istoriją pasakos filmas, lydimas gyvos orkestro muzikos

Gražiausią meilės istoriją pasakos filmas, lydimas gyvos orkestro muzikos

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai 2016 m. birželio 11 d. vėlyvą vakarą visus kvies į Didįjį kiemą pasimėgauti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija. Legenda apie didžiąją meilę bus pasakojama pasitelkiant neįprastą audiovizualinių menų sintezę – po atviru dangumi žiūrovai išvys bene geriausiu laikomą prieškario laikotarpio filmą „Barbora Radvilaitė“. Jį įgarsins specialiai sukurta ir gyvai atliekama simfoninio orkestro muzika.

 „Apie Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilę parašyta daug knygų, pastatyta daug filmų, spektaklių, miuziklų ir kitų kūrinių. Tačiau šįkart meilės istorija bus prikelta neįprastai tiek formos, tiek apimties aspektu. Neabejoju, kad kiekvienas, atvykęs pasižiūrėti šio audiovizualinio projekto, nusikels į vieną gražiausių mūsų praeities etapų, kartu vaizdai bei gyvos muzikos garsai padės patirti tą galingą meilės jausmą, įveikusį amžininkų pasipriešinimą ir išlaikiusį laiko išbandymą“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus kultūrinių renginių koordinatorė Viltarė Ryčkovienė.

Audiovizualinio projekto epicentre – tragiškai pasibaigusi Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija, besirutuliojanti XVI a. Lietuvos ir Lenkijos dvarų intrigų ir politinių žaidimų fone. Pagal kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurtų unikalių muzikinių kompozicijų scenarijų įgarsintas 1936 m. lenkų režisieriaus Juzefo Leiteso (Józef Lejtes) filmas „Barbora Radvilaitė“ Valdovų rūmų kieme bus rodomas birželio 11 d. vieną kartą nuo 22.00 val., o pamatyti jį vienu metu nemokamai galės iki 1,5 tūkst. žmonių. Muziką gyvai atliks Jaunimo simfoninis orkestras, diriguojamas Ričardo Šumilos.

V. Ryčkovienės teigimu, šiuo audiovizualiniu projektu siekiama tiek menininkus, tiek plačiąją visuomenę pakviesti moderniai, įdomiai ir originaliai gilinti istorines žinias, ne tik stebėti, bet ir įsitraukti į vizualine kalba perteiktą, emocionaliai įtaigią istoriją, ieškoti jos sąlyčio taškų su dabartimi.

Viljamo Šekspyro aprašytai Romeo ir Džuljetos meilės istorijai prilygstantys Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto jausmai liepsnojo XVI a. viduryje. Vilniaus kašteliono, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jurgio Radvilos ir Barboros Dalejovaitės Koliankos (Kolanka) duktė Barbora Radvilaitė, ištekėjusi už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko Stanislovo Goštauto, tačiau likusi našle, 1547 m. slapta susituokė su Žygimantu Augustu. Jungtuvėms nepritarė Augusto tėvas karalius Žygimantas Senasis, o ypač priešinosi motina karalienė Bona Sforca (Sforza) bei Lenkijos didikai ir bajorai, bijodami Radvilų įsigalėjimo.

Lietuvos didikai po Žygimanto Augusto ir Barboros santuokos pripažino Barborą Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, tačiau Lenkijos karaliene Barbora vainikuota tik 1550 m. gruodžio 7 d., po Augusto tėvo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo, mirties. Barbora karalienės karūna džiaugėsi labai trumpai: po sunkios ligos 1551 m. gegužės 8 d. mirė. Pildydamas žmonos norą būti palaidotai Lietuvoje, Žygimantas Augustas jos kūną 1551 m. gegužės 25 d. išlydėjo į Vilnių. Beveik mėnesį su didžiule procesija ir vyro palyda keliavęs katafalkas su Barboros palaikais 1551 m. birželio 22 d. pasiekė Vilnių ir buvo karališkai palaidotas Katedros rūsio kriptoje. Tad sukurtu ir Valdovų rūmų Didžiajame kieme rodomu audiovizualiniu projektu apie legendinę meilę taip pat simboliškai bus paminėtos ir 465-osios Barboros Radvilaitės laidotuvių metinės.

Daugiau informacijos apie audiovizualinį projektą –​ socialiniame tinkle „Facebook“
#ValdovuRumai
#IstorinisKadras

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Netekome Lietuvos architektūros, Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojo, inžinieriaus ir architekto restauratoriaus, paminklosaugininko dr. Kazio Napaleono Kitkausko (1931–2026)

Netekome Lietuvos architektūros, Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojo, inžinieriaus ir architekto restauratoriaus, paminklosaugininko dr. Kazio Napaleono Kitkausko (1931–2026)

20261117

Eidamas 96 gyvenimo metus, į Viešpaties namus iškeliavo žymus Lietuvos architektūros istorijos, Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojas, inžinierius ir paminklosaugininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas (1931–2026). Lapkričio 18 d. 17.30 val. Šv. Mišias už K. N. Kitkauską Vilniaus katedroje aukos vyskupas Arūnas Poniškaitis.

 

Plačiau

Valdovų rūmuose susitiko jaunieji istorijos žinovai

Valdovų rūmuose susitiko jaunieji istorijos žinovai

20261116

Lapkričio 12 d. Valdovų rūmų muziejus pakvietė Lietuvos moksleivius į išskirtinę istorinę kelionę – nacionalinį 9–10 klasių mokinių konkursą „Kelionė laiku: praeitis priklauso ateičiai“. 

 

 

Plačiau

Publikuota: 2016-06-01 10:19
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika