Valdovų rūmų atkūrimas domina ir Latvijos kultūros paveldo specialistus bei muziejininkus

Šių metų rugsėjo 18 d. Rundalės rūmuose (Latvija) įsikūręs muziejus surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Kultūros ir istorijos paminklų restauravimas ir išsaugojimas. Teorija ir praktika“, siekdamas europinės patirties kontekste pristatyti beveik penkis dešimtmečius nuosekliai vykdomus šios rezidencijos restauravimo ir jos interjerų bei parko atkūrimo rezultatus.

Šiame forume dalyvavo istorinėse rezidencijose Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje veikiančių muziejų vadovai bei atstovai, kaimyninės šalies kultūros paveldo specialistai, restauratoriai, muziejininkai. Buvo diskutuojama istorijos ir kultūros paveldo objektų restauravimo, atstatymo ir atkūrimo bei pritaikymo muziejinėms ir kitoms modernioms reikmėms klausimais.

Kolegoms iš Latvijos bei kitų užsienio šalių Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpavičienė pristatė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos raidą ir jos atgimimo istoriją, pabrėžė Vilniaus centre rasto didelės apimties archeologinio paveldo mokslinę vertę, aptarė jo eksponavimo in situ formas bei materialiojo kultūros paveldo adekvataus aktualinimo galimybes, kurias suteikė Valdovų rūmų atkūrimo koncepcijos pasirinkimas.

Pranešime taip pat buvo dalijamasi patirtimi, formuojant atkurtų istorinių interjerų ekspoziciją. Didelio susidomėjimo sulaukė ir Valdovų rūmų muziejaus mokslinės, parodinės, kultūrinės bei edukacinės veiklos, kuria siekiama skleisti žinias apie Lietuvos istoriją lyginamuoju aspektu ir aktualinti nematerialųjį kultūros paveldą, apžvalga.

Pranešime „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai: valstybingumo tradicijos simbolio atkūrimas“ itin akcentuota muziejaus misija bei atsakomybė, puoselėjant visuomenės istorinę atmintį bei kultūrinę tapatybę.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2015-09-23 15:27 Atnaujinta: 2015-09-23 15:28
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika