Paroda apie Žalgirį džiugina rietaviškius

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ džiugina Rietavo gyventojus ir svečius. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, kur buvo eksponuojama, 2014 m. gruodžio 18 d. ji persikėlė ir yra atidaryta Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje.

„Žalgirio parodos atidarymas Žemaitijoje skatina prisiminti, kiek žemaičiai prisidėję prie to, jog skaičiuojame 604-ąsias žymiausios Vytauto ir Jogailos pergalės bei svarbiausio karinio laimėjimo Lietuvos istorijoje metines. Po 1409 m. sukilimo, įsiliepsnojusio visoje Žemaitijoje, po to, kai birželį į Kauną pas Vytautą atvyko būrys žemaičių jam pareikšti ištikimybės, o rugpjūtį Vytautas su savo kariuomene įžengė į Žemaitiją ir ją užėmė, prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos karas su Vokiečių ordinu, trukęs iki 1411 metų. Svarbu paminėti ir tai, kad pati Žemaitija yra vienas svarbiausių Žalgirio pergalės „trofėjų“, – teigia kilnojamąją parodą kuruojanti Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ryšių ir parodų skyriaus vyresnioji muziejininkė Gintarė Skujutė.

Įvairių Lietuvos miestų gyventojams pristatomos kilnojamosios parodos „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ stendai sukurti tą patį pavadinimą turinčios tarptautinės parodos, skirtos Žalgirio pergalės 600 metų jubiliejui, pagrindu. Jos tikslas – atskleisti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės jungtinės kariuomenės bendra pergale susijusius istorinės atminties fenomenus, pergalės ženklus ir jų fiksavimą įvairiomis formomis bei būdais nuo pat XV a. iki šių dienų, taip pat Žalgirio herojų istorinį įvaizdį istoriografinėje tradicijoje, literatūroje ir dailėje.

Valdovų rūmų muziejaus kilnojamąją parodą sudaro 30 gausiai iliustruotų stendų, kuriuose apžvelgiamos istorinės kautynės, nulėmusios Lietuvos, Lenkijos bei viso šio Europos regiono likimą. Ją papildo ir šių metų liepos 6 d. pristatytas dailininko Broniaus Leonavičiaus paveikslas-triptikas „Žalgiris“. Per parodos atidarymą rietaviškiai bus kviečiami sužinoti dar daugiau faktų apie Žalgirį – pasižiūrėti režisieriaus ir scenaristo Aleksandro Matonio dokumentinę juostą „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“.

Kilnojamoji paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ – viena iš dviejų plačiai po Lietuvą keliaujančių Valdovų rūmų muziejaus parodų. Ji jau buvo eksponuojama Švenčionių Nalšios muziejuje, Medininkų pilyje, Klaipėdos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje ir kt. Rietave atidaryta paroda veiks iki 2015 m. sausio 31 d., o vasarį iškeliaus į Gargždų krašto muziejų.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Publikuota: 2014-12-18 10:52 Atnaujinta: 2015-01-02 11:29
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika