Buvusį Indijos užsienio reikalų ministrą sužavėjo Valdovų rūmai

Tai – didžiųjų atradimų kelionė. Taip ekskursiją Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose apibūdino buvęs Indijos užsienio reikalų ministras Salmanas Khurshidas.

Šių metų lapkričio 3 d. Valdovų rūmuose apsilankęs svečias, kuris yra didelis istorijos ir teatro gerbėjas, buvo supažindintas su unikaliu Lietuvos archeologijos paveldu, rodomu Valdovų rūmų muziejuje, kitomis ekspozicijomis, rūmų atkūrimo projektu bei šiuo metu veikiančiomis parodomis, iš kurių jį ypač sužavėjo tarptautinė paroda „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“.

Buvusio Indijos užsienio reikalų ministro S. Khurshido ir Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. Vydo Dolinsko susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša, ambasados ministrė patarėja Diana Mickevičienė bei muziejaus specialistai, akcentuoti paveldo išsaugojimo perspektyvų, kultūrinės veiklos formų įvairovės klausimai.

Atsisveikindamas buvęs Indijos užsienio reikalų ministras paliko įrašą Valdovų rūmų muziejaus svečių knygoje. „Tai – didžiųjų atradimų kelionė. Apie tai, kaip didi praeitis rodoma ateities  kartoms“, – įrašė jis, pabrėždamas, kad jaunai lietuvių tautai pavyko atkurti ir saugoti savo istoriją kur kas geriau nei jo gimtajai šaliai.

Buvęs Indijos užsienio reikalų ministras į Lietuvą atvyko su oficialiu dviejų dienų vizitu, per kurį ketina pristatyti į lietuvių kalbą išverstą knygą „Babaro sūnūs“, o taip pat – skaityti paskaitą „Indijos užsienio politika iki rinkimų ir po jų: ar bus išlaikytas politikos tęstinumas?“ Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

S. Khurshidas Lietuvoje lankosi antrą kartą. Pirmasis jo vizitas į Lietuvą įvyko 1995-aisiais, S. Khurshidui einant Indijos užsienio reikalų valstybės ministro pareigas. Jas žinomas Indijos politikas ėjo iki šių metų gegužės.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Publikuota: 2014-11-03 17:25 Atnaujinta: 2014-11-03 17:26
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika