Valdovų rūmų muziejaus tarptautinė kilnojamoji paroda – Pernu

Su išskirtine Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų raida, unikaliais radiniais ir muziejinėmis vertybėmis, lituanistine ikonografine medžiaga bei šalies istorija jau turi galimybę susipažinti ir Estijos vasaros sostinės Pernu gyventojai ir svečiai. 2014 m. liepos 3 d.  čia atidaryta tarptautinė kilnojamoji paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“.

Pernu miesto centrinėje bibliotekoje pristatoma iš viso 17 gausiai iliustruotų stendų, kuriuose anglų kalba apžvelgiama Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų raida, apibūdinami reikšmingi istoriniai įvykiai, rodoma svarbiausia lituanistinė ikonografinė medžiaga, įdomiausios radinių grupės ir muziejinės kolekcijos, rūmų atkūrimo projektas ir esamų bei būsimų ekspozicijų koncepcija. Ši paroda puikiai iliustruoja šiuolaikinės Lietuvos muziejininkystės viziją, įgyvendinamus projektus ir ateities strategijas kultūros puoselėjimo, aktualinimo ir išsaugojimo kontekste.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ryšių ir parodų skyriaus vedėjos Daivos Mitrulevičiūtės, Valstybės dienos išvakarėse atidaryta paroda tapo ir šios visiems lietuviams svarbios šventės akcentu užsienyje. „Tad džiaugiamės galėdami tokiu būdu supažindinti pasaulį, skelbti jam apie savo valstybę, tautą ir jos ištakas“, – teigė ji.

Kasmet atnaujinama tarptautinė kilnojamoji paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ po įvairias pasaulio šalis keliauja jau daug metų. Susipažinti su ja jau turėjo galimybę Minsko (Baltarusija), Biskupino, Krokuvos, Ščecino, Varšuvos ir Vroclavo (Lenkija), Sankt Peterburgo (Rusija), Talino (Estija) ir daugelio Lietuvos miestų gyventojai. Paroda rengiama lietuvių, lenkų, rusų ir anglų kalbomis. Šiuo metu paroda rusų kalba eksponuojama Narvos pilyje, o Pernu surengta paroda anglų kalba čia veiks iki rugsėjo 15 d.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Publikuota: 2014-07-05 15:56 Atnaujinta: 2014-07-07 13:21
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika