Valdovų rūmuose apdovanotas dešimtas geriausias Lietuvos valstybės tarnautojas

2014 m. liepos 1 d., minėdamas Valstybės dieną, savaitraštis „Veidas“ jau dešimtą kartą apdovanojo geriausią Lietuvos valstybės tarnautoją – Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinį direktorių Deividą Kriaučiūną. Geriausia valstybės institucija išrinkta Užsienio reikalų ministerija.

„Visiems susirinkusiesiems norėčiau priminti prie Valdovų rūmų įėjimo parašytus Trečiąjį Lietuvos Statutą redagavusio Augustino Rotundo žodžius: „Valstybė yra žmonių sąjunga, kurios narius jungia vienas Dievas, vienas įstatymas, vienas valdovas ir kurioje visi žiūri bendro, o kartu ir savo labo.“ Iš XVI a. ateinantys žodžiai ir šiandien mums primena pagrindinį įstatymą – Konstituciją“, – pristatydamas geriausią metų valstybės tarnautoją ir jam teikiamą apdovanojimą, sakė savaitraščio „Veidas“ leidėjas Algimantas Šindeikis.

Jį nugalėtojui įteikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pabrėžęs, kad šis apdovanojimas simboliškai įprasmina ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje bei NATO dešimtmetį, taip pat – sėkmingą Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.

Dėkodamas už garbingą apdovanojimą, D. Kriaučiūnas šmaikštavo, kad ne veltui jo vadovaujama maža įstaiga turi daug skyrių – esą, jų vadovų balsai ir buvo lemtingi šiais metais renkant geriausią valstybės tarnautoją. „O kalbant rimtai, – iš tikrųjų man didelė garbė. Bandau suvokti, ką visa tai reiškia, ir dar nesuvokiu, kokia atsakomybė iš karto užgrius nulipus laiptais nuo scenos. Suklysti tikriausiai jau nebegaliu, nes tai nebebus tik mano asmeninė klaida, nuo šios akimirkos nebeturiu teisės mesti šešėlio visai valstybės tarnybai“, – teigė jis.

Metų valstybės tarnautojas pabrėžė, kad šis apdovanojimas – tai pirmiausia visų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbuotojų įvertinimas, kurio malonu sulaukti ir dėl to, kad mažai institucijai šiais metais pavyko nugalėti dideles valstybės tarnybos įstaigas.

Kalbėdamas apie valstybės tarnybą, D. Kriaučiūnas išsakė ir savo idėjas, susijusias su jos tobulinimu. Pasak jo, tam, kad viešojo administravimo sritis sulauktų daugiau dėmesio, ji turėtų būti pavaldi ne Vidaus reikalų ministerijai, kaip yra daugelyje Europos Sąjungos valstybių, o, pavyzdžiui, Teisingumo arba Finansų ministerijai. Be to, valstybės tarnybos reformų klausimai galėtų būti aptariami dvišalėje arba trišalėje taryboje, kurioje dirbantys profesionalai tikrai rastų šaunių sprendimų, kad valstybės tarnyba būtų dar geresnė.

Metų valstybės tarnautoją savaitraštis „Veidas“ kasmet renka nuo 2005 metų. Šia nominacija apdovanoti: 2013 m. – Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, 2012 m. – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius, 2011 m. – Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis, 2010 m. – Seimo kancleris Jonas Milerius, 2009 m. – Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis, 2008 m. – Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, 2007 m. – Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas, 2006 m. – Finansų ministerijos valstybės sekretorius Edmundas Žilevičius, 2005 m. – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius Rimantas Kairelis.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2014-07-02 11:12 Atnaujinta: 2014-08-12 08:28
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika