Valdovų rūmuose – mokslinė konferencija apie Radvilų rūmų ateitį

Rytoj, birželio 12 d., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyks mokslinė konferencija „Radvilų rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje“. Mikalojaus Radvilos Rudojo rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje statybų pradžios 470 metų sukakčiai ir rezidencijos savininko mirties 430-osioms metinėms skirtame renginyje mokslininkai apibendrins archeologinių tyrimų rezultatus ir architektūrinius duomenis, taip pat diskutuos apie šios Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos ateities perspektyvas.

„Ne vieną dešimtmetį istorikai vykdė Radvilų giminės tyrimus, archeologai kasinėjo Biržų, Dubingių, Vilniaus rezidencijų teritorijose, o rastos žymiausių Radvilų laidojimo vietos Dubingiuose buvo tikra istorijos sensacija. Matyt, mažai kas šiandien galėtų pasakyti, kiek iš viso Radvilos turėjo rezidencijų. Pasirodo, kad vien Vilniuje jų buvo net devynios. Tad konferencijoje analizuosime įvairius mokslinius aspektus, kartu mėginsime atsakyti į klausimą, kodėl ir kaip Radvilos, pačiame Vilniuje ir jo centre turėję ne vienerius rūmus, statėsi dar vieną rezidencijos pobūdžio statinį Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, šalia Valdovų rūmų“, – sako vienas iš mokslinės konferencijos iniciatorių, Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų centro vedėjas Gintautas Striška.

Pasak jo, rengti mokslinę konferenciją iš esmės paskatino reikšmingos datos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko Mikalojaus Radvilos Rudojo mirties 430-osios metinės bei Radvilų rūmų statybų pradžios 470 metų sukaktis. Be to, siekdami kuo plačiau paskleisti naujausius tyrimų duomenis ir kuo didesnę visuomenės dalį paskatinti domėtis savo krašto istorija, su Radvilomis susijusiose vietose įsikūrę muziejai vykdo „Radvilų kelio“ muziejinę programą, vienijančią Radvilų rezidencijas buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje.

Mokslinėje konferencijoje planuojama analizuoti istorinius duomenis apie Radvilų giminės valdas Vilniaus Žemutinėje pilyje, apibendrinti archeologinių tyrimų rezultatus ir architektūrinius duomenis, pristatyti su minėtais rūmais susijusias istorines asmenybes ir pristatyti Vilniaus Žemutinėje pilyje buvusių Mikalojaus Radvilos Rudojo rūmų ansamblio atkūrimo ir pritaikymo šiuolaikinėms kultūros reikmėms galimybių viziją – Valdovų rūmų muziejaus Edukacijos, mokslinių tyrimų ir lankytojams atvirų saugyklų centro įsteigimo projektą.

Apie visa tai pasakos prof. dr. Raimonda Ragauskienė (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvos istorijos institutas), doc. dr. Deimantas Karvelis (Lietuvos edukologijos universitetas), Vida Povilauskaitė (Projektavimo ir restauravimo institutas), dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas, Eimantas Gudas, Gintautas Striška ir Indrė Kunigėlytė (Valdovų rūmų muziejus).

Mokslinę konferenciją „Radvilų rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje“ organizuoja Valdovų rūmų muziejus kartu su Pilių tyrimo centru „Lietuvos pilys“ bei Vilniaus pilių direkcija. Konferencijos diskusijoje kviečiami dalyvauti istorikai, kultūros, architektūros, dailės istorijos, archeologijos ir kitų sričių tyrinėtojai, muziejininkai ir plačioji kultūros visuomenė.

Visa mokslinės konferencijos programa yra čia

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Europos senosios muzikos atlikėjai ir specialistai – Vilniuje, Valdovų rūmuose

20250314

Valdovų rūmų muziejuje dvi dienas vyko Europos senosios muzikos tinklo REMA generalinė asamblėja ir konferencija, į Baltijos šalis sugrįžusi po trylikos metų. REMA delegatai galėjo artimiau pažinti Lietuvos senosios muzikos lauką tarptautiniame Marco Scacci senosios muzikos festivalyje, Lietuvos muzikologė Aleksandra Pister skaitė pranešimą apie senosios muzikos tradiciją, raidą ir situaciją Lietuvoje. REMA konferencijoje aptarti pokyčiai, esama situacija, apžvelgtos perspektyvos.

Plačiau

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Lietuvos didžioji kunigaikštienė Ona Vytautienė

20250314

Kovo mėnuo minimas kaip Tarptautinis moterų istorijoje mėnuo, kai prisimenamos ir pagerbiamos moterys, palikusios ryškių pokyčių Lietuvos istorijoje. Todėl Valdovų rūmų muziejaus svetainėje ir socialiniuose tinkluose šį mėnesį paminėsime kelias ypatingas moteris, kurios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo svarbios, įdomios ir žymios asmenybės.
 
Pirmoji ryški Lietuvos moteris, kurią visiems verta prisiminti, yra Ona Vytautienė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Vytauto Didžiojo pirmoji žmona.

Plačiau

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca

20250318

XVI a. valdovė Bona Sforca turėjo nemažai titulų – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Bario ir Rosano kunigaikštytės. Bona buvo aktyvi politinio gyvenimo dalyvė ne tik Lietuvoje ar Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Tai viena žinomiausių, labiausiai legendomis apipintų Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovių.

Plačiau

Publikuota: 2014-06-11 14:32 Atnaujinta: 2014-09-02 09:39
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika