Valdovų rūmų muziejaus direktoriui įteiktas valstybinis apdovanojimas

2014 m. vasario 16 d., minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo 38 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius, tarp jų ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorių dr. Vydą Dolinską. Jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.

„Mūsų tautos siekis – stipri, išdidi ir vieninga Lietuva. Tokią ją nešiojamės širdyse. Tokią galime ir privalome kurti kiekvienas pagal savo išgales. Tėvynės gynėjai, jos gerovės ir kultūros kūrėjai yra švyturiai, mums primenantys, kad kiekvienas esame atsakingas už Lietuvą, kad ir kas būtume, kad ir kur gyventume“, – sakė Prezidentė.

Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. V. Dolinskas įvertintas už ilgametę ir rezultatyvią mokslinę, muziejinę, paveldosauginę bei visuomeninę veiklą, tiriant ir aktualinant Lietuvos istoriją bei jos kultūros paveldą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi šiemet taip pat apdovanotas aktyvus Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo Moldovos Respublikoje iniciatorius ir organizatorius, parlamento narys Ionas Hadarka (Ion Hadârcǎ), Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojai Juozas Ivaškevičius ir Gintautas Kėkštas bei Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Petras Visockas.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi iš viso apdovanota per 650 asmenų, tarp jų – lengvaatletis Virgilijus Alekna, šachmatininkė Viktorija Čmilytė, rašytojai Antanas Jonynas ir Vytautė Žilinskaitė, habilituotas istorijos mokslų daktaras Mečislovas Jučas, lakūnas, aviacijos konstruktorius Jurgis Kairys, dailininkai Arvydas Stanislovas Každailis ir Šarūnas Sauka, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas, archeologas, profesorius Aleksiejus Luchtanas, kultūros istorikė, profesorė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Ingė Lukšaitė, šviesios atminties lietuvių literatūros tyrinėtoja, pedagogė, habilituota socialinių mokslų daktarė Meilutė Julija Lukšienė, Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius ir diktorius Juozas Šalkauskas, poetė Ramutė Skučaitė, fotografas Stanislovas Žvirgždas ir kt.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius pagal svarbą yra dvidešimtas Lietuvos valstybės apdovanojimas, kuriuo Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanojami Lietuvai nusipelnę asmenys, pasižymėję uoliu ir sąžiningu darbu valstybinėje tarnyboje arba visuomeninėje veikloje. Kandidatus apdovanoti šiuo ordinu teikia Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai, Ministras Pirmininkas, Vyriausybės nariai. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino įteikimo šventė yra Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2014-02-16 13:37 Atnaujinta: 2014-02-19 14:35
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika