Lietuvoje atgimė Valdovų rūmai – iš užmaršties iškyla ir žymaus senosios Lietuvos valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – politiko, diplomato, kompozitoriaus, mecenato kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) vardas. Siekdamas gaivinti istorinę atmintį ir aktualinti kultūros paveldą, 2013 m. lapkričio 21 d. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus drauge su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu, Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais ir kitais projektų „Kultūros istorijos sąsajos Lietuvos ir Baltarusijos kelyje“ bei „Oginskių kultūros kelias“ partneriais Valdovų rūmų muziejuje surengė tarptautinę apskritojo stalo diskusiją „Oginskių kultūros kelias“.
„Džiugu, kad iškilus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis, kaip ir Valdovų rūmai, grįžta į mūsų istorinę savimonę bei kultūrinę atmintį. Valdovų rūmų muziejus visuomet pasiruošęs padėti populiarinti įvairias iniciatyvas aktualinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą ir pristatant žymiausias senosios valstybės istorines asmenybes“, – sveikindamas apskritojo stalo dalyvius pabrėžė Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Jo teigimu, nors tuo metu, kai gyveno M. K. Oginskis, Valdovų rūmai jau buvo tapę griuvėsiais, nedaug trūko, kad šiai iškiliai asmenybei būtų tekę rūpintis jų atkūrimu. „Kaip žinoma, tuometis Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų seimas svarstė įvairius projektus, pagal kuriuos šie rūmai galėjo būti atkurti ir pritaikyti Lietuvos valstybės ministerijų – komisijų – veiklai. Neabejotina, kad tokiu atveju būtent M. K. Oginskiui, kuris tuo metu buvo ir Lietuvos didysis iždininkas, būtų reikėję pasirūpinti projektui įgyvendinti reikalingais pinigais, – sakė Valdovų rūmų muziejaus direktorius. – Tai buvo turbūt beveik neįgyvendinamas uždavinys, nes tuo metu metinis Abiejų Tautų Respublikos biudžetas sudarė maždaug 2,3 mln. auksinų, skaičiuojant pagal Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo investicijas rūmų statybai XVI a. pr., rūmams atkurti būtų reikėję dešimties metų valstybės biudžeto pajamų.“
V. Dolinskas teigė neabejojantis, kad vienas garsiausių LDK piliečių M. K. Oginskis, dar XIX a. pr. kūręs planus atgaivinti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir rengęs valstybės Konstituciją, bus viena iš Lietuvos pristatymo vėliavų pasaulyje UNESCO paskelbus 2015 metus, kai bus minimos Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės, atmintinais ir deklaravus, kad šios asmenybės veikla yra pasaulinio paveldo dalis. Valdovų rūmų muziejus visada pasirengęs suteikti erdvių M. K. Oginskio ir kitų iškilių LDK asmenybių veiklai bei nuopelnams pristatyti.
Vienas svarbiausių 2013 m. lapkričio 21 d. Valdovų rūmuose vykusios tarptautinės apskritojo stalo diskusijos tikslų – išdiskutuoti ir patvirtinti žymaus valstybės ir visuomenės veikėjo M. K. Oginskio 250-ųjų gimimo metinių minėjimo programą 2014–2015 m., taip pat numatyti prielaidas ilgalaikei tęstinei programai „Oginskių kultūros kelias“ plėtoti. Renginyje dalyvavo apie pusšimtį kultūros ir kultūros paveldo apsaugos institucijų, vietos savivaldos atstovų, tarp kurių ir svečiai iš kaimyninių šalių (Rusijos, Baltarusijos).
M. K. Oginskio 250-ųjų gimimo metinių programos 2014–2015 m. projekte numatyta surengti tęstines tarptautines mokslines konferencijas „Kunigaikščių Oginskių kultūrinės, politinės veiklos pėdsakai“, iškilmingą jubiliejinės sukakties paminėjimą, įvairių teminių parodų, parengti iš išleisti dvitomį leidinį apie M. K. Oginskį, jo provaikaičių veikalų vertimus, surengti iš provaikaičių suformuoto orkestro koncertus visame pasaulyje ir kt.
