Valdovų rūmuose – svečiai iš Azerbaidžano

Šių metų rugsėjo 19 d., ketvirtadienį, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose apsilankė Azerbaidžano Respublikos parlamento nariai Fuadas Muradovas ir Rasimas Musabejovas. Čia jie susipažino su unikalų archeologijos paveldą ir atkurtus istorinius interjerus pristatančiomis Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijomis, liudijančiomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių, diplomatinių, kultūrinių, ekonominių ryšių platų arealą.
 
Ne pirmą kartą Lietuvoje viešintys ir šios šalies istorija besidomintys Tarpparlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika grupės nariai jau seniai norėjo aplankyti Valdovų rūmus. Tad šįkart Azerbaidžano Respublikos ambasados Lietuvoje kvietimu atvykę su neoficialiu vizitu savo darbotvarkėje numatė ir apsilankymą muziejuje.
 
Svečiai susipažino su Valdovų rūmų muziejaus Edukacijos ir lankytojų centro vedėjo Gedimino Gendrėno pateikta informacija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencijos atkūrimo procesą, pasirinktą atkastų rūmų didelės apimties fragmentų apsaugojimo bei jų eksponavimo būdą, architektūrinius ir archeologinius sprendinius, interjerų atkūrimą ir kt.
 
Azerbaidžano Respublikos parlamento nariai neslėpė, kad muziejus jiems paliko gerą įspūdį, sukėlė minčių apie abiejų šalių kultūros įstaigų ryšių plėtojimo galimybes. Šia idėja jie ketina pasidalyti su Lietuvoje veikiančios Tarpparlamentinių ryšių su Azerbaidžano Respublika grupės nariais.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2013-09-19 14:20
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika