Lietuvos valdovai giminiavosi ne tik su didžiausiomis Europos dinastijomis

Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų centro Kultūros ir dailės istorijos grupės administratorius-vyresnysis muziejininkas Eimantas Gudas aktyviai ruošiasi Valdovų rūmų atidarymui – dirba prie visų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir jų šeimos narių genealoginės schemos. Ji atspindės ir jų santuokos ryšius, ir netgi kai kurių santuokos partnerių tarpusavio giminystę.

Ši milžiniška schema kabės vienoje iš Valdovų rūmų pirmojo aukšto salių ir užims beveik visą sieną. Schemoje atsispindės daugiau nei 100 kilmingų asmenų: visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai, jų tėvai, svarbesni broliai, seserys, sūnūs, dukterys ir jų visų santuokos ryšiai (jei tai bent kiek aktualu skatinant XIII–XVIII a. istorinę atmintį). Prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdančiųjų šeimų narių santuokos partnerių taip pat bus skelbiama informacija apie jų tėvus ar kitus giminaičius, jei jie buvo gana įtakingi ar kilmingi ir tuo nusipelnė būti įtraukti į Lietuvos ar kitų Europos šalių gyventojų istorinę atmintį. Informacija šiai schemai imta iš įvairiakalbių genealogijai ir heraldikai skirtų knygų, žinynų, enciklopedijų, prie žymesniųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų matysime jų portretus, o prie jų giminaičių, tapusių per santuoką, – užsienio monarchų ir aukščiausio rango didikų šeimų herbus.

Muziejaus lankytojai iš užsienio schemoje galės rasti savo krašte gyvenusių įtakingų asmenų ir suvokti jų giminystės ryšius su Lietuvos valdovais. Tokią galimybę turės beveik visų Europos šalių lankytojai, išskyrus kelias Balkanų valstybes.

Pasak E. Gudo, kuriam genealogija yra ne tik mėgstamas pomėgis, bet ir didžiausia aistra, rengti schemą buvo itin įdomu: „Besigilinant į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų giminystės ryšius buvo neįtikėtinai įdomu atrasti įvairių dalykų. Pavyzdžiui, visi Lietuvos valdovai turėjo tarpusavio giminystės ryšių, išskyrus XIII a. valdovą Daumantą ir Joną Sobieskį, kurie, atrodo, iš tikro nebuvo labai kilmingi. Štai Stanislovo Augusto Poniatovskio motina Konstancija Čartoriskytė buvo tiesioginė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonė, Stanislovas Leščinskis per protėvius (per moteriškąją liniją) Sanguškas taip pat buvo Gedimino palikuonis, o Mykolas Kaributas Višnioveckis per tiesioginę liniją kildinosi iš Gedimino, bet naujausia istoriografija rodo, jog tai netiesa. Užtat per savo motinos Grizeldos Zamoiskytės protėvius (per moteriškąją liniją) kunigaikščius Olelkaičius jis vis tiek buvo Gedimino palikuonis.“

E. Gudo nestebina, jog Lietuvos valdovai giminiavosi su didžiausiomis Europos dinastijomis, tačiau savotiškai įdomu buvo suvokti jų santuokos ryšius, pavyzdžiui, su Moldavijos valdovais: „Štai Vytauto Didžiojo sesuo Ringailė buvo Moldavijos gospodariaus Aleksandro iš Mušatų dinastijos žmona. Žinoma, maloniai stebina ir Lietuvos valdovų, ir jų artimiausių šeimos narių dažnos santuokos su tos pačios giminės atstovais. Štai su Riurikaičiais ir Habsburgais tuoktasi bent 11 kartų, su Piastų dinastija – 12 kartų. Gana dažnai tos vedybos su Lietuvos valdančiosiomis giminėmis vienos šeimos genealoginiame medyje pastebimos visai šalia. Kad ir Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando II atvejį: jo dvi seserys ištekėjo už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos, dukra – už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos, anūkė – už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mykolo Kaributo Višnioveckio, galop Ferdinando II dvi tetos buvo ištekėjusios už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto, o senelė buvo Ona iš Jogailaičių, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero anūkė. Panašių susipynusios giminystės pavyzdžių galima rasti ir Piastų, Riurikaičių dinastijose.“

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vasarą Valdovų rūmų muziejus dirba ilgiau!

20240531

Pradedame vasaros sezoną, kuris bus pilnas puikios muzikos, kino bei istorijos. Taip pat ilgėja muziejaus darbo laikas ir jame galėsite apsilankyti visomis savaitės dienomis!

MUZIEJAUS DARBO LAIKAS VASARĄ (birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d.):
I, II, III, VII 10.00–18.00
IV, V, VI 10.00–20.00
 

Plačiau

Dr. Tomos Zarankaitės-Margienės ir kolegų archeologų knyga – „Top 30“ knygų sąraše!

20240614

15min.lt vyr. redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas parengė 30-ies geriausių negrožinės literatūros knygų sąrašą. Labai džiaugiamės, kad Valdovų rūmų muziejaus kultūros istorikė dr. Toma Zarankaitė-Margienė, kartu su kitais autoriais – dr. Giedre Piličiauskiene ir dr. Povilu Blaževičiumi, išrinkta kaip vieno geriausių leidinių autorė. Kolektyvinė monografija „Šunys Lietuvoje XIII–XVIII amžiuje“ (Vilniaus universiteto leidykla) buvo pristatyta šiais metais per knygų mugę.

Plačiau

Publikuota: 2013-05-20 16:15 Atnaujinta: 2013-05-21 09:27
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika