Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų centro Kultūros ir dailės istorijos grupės administratorius-vyresnysis muziejininkas Eimantas Gudas aktyviai ruošiasi Valdovų rūmų atidarymui – dirba prie visų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir jų šeimos narių genealoginės schemos. Ji atspindės ir jų santuokos ryšius, ir netgi kai kurių santuokos partnerių tarpusavio giminystę.
Ši milžiniška schema kabės vienoje iš Valdovų rūmų pirmojo aukšto salių ir užims beveik visą sieną. Schemoje atsispindės daugiau nei 100 kilmingų asmenų: visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai, jų tėvai, svarbesni broliai, seserys, sūnūs, dukterys ir jų visų santuokos ryšiai (jei tai bent kiek aktualu skatinant XIII–XVIII a. istorinę atmintį). Prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdančiųjų šeimų narių santuokos partnerių taip pat bus skelbiama informacija apie jų tėvus ar kitus giminaičius, jei jie buvo gana įtakingi ar kilmingi ir tuo nusipelnė būti įtraukti į Lietuvos ar kitų Europos šalių gyventojų istorinę atmintį. Informacija šiai schemai imta iš įvairiakalbių genealogijai ir heraldikai skirtų knygų, žinynų, enciklopedijų, prie žymesniųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų matysime jų portretus, o prie jų giminaičių, tapusių per santuoką, – užsienio monarchų ir aukščiausio rango didikų šeimų herbus.
Muziejaus lankytojai iš užsienio schemoje galės rasti savo krašte gyvenusių įtakingų asmenų ir suvokti jų giminystės ryšius su Lietuvos valdovais. Tokią galimybę turės beveik visų Europos šalių lankytojai, išskyrus kelias Balkanų valstybes.
Pasak E. Gudo, kuriam genealogija yra ne tik mėgstamas pomėgis, bet ir didžiausia aistra, rengti schemą buvo itin įdomu: „Besigilinant į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų giminystės ryšius buvo neįtikėtinai įdomu atrasti įvairių dalykų. Pavyzdžiui, visi Lietuvos valdovai turėjo tarpusavio giminystės ryšių, išskyrus XIII a. valdovą Daumantą ir Joną Sobieskį, kurie, atrodo, iš tikro nebuvo labai kilmingi. Štai Stanislovo Augusto Poniatovskio motina Konstancija Čartoriskytė buvo tiesioginė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonė, Stanislovas Leščinskis per protėvius (per moteriškąją liniją) Sanguškas taip pat buvo Gedimino palikuonis, o Mykolas Kaributas Višnioveckis per tiesioginę liniją kildinosi iš Gedimino, bet naujausia istoriografija rodo, jog tai netiesa. Užtat per savo motinos Grizeldos Zamoiskytės protėvius (per moteriškąją liniją) kunigaikščius Olelkaičius jis vis tiek buvo Gedimino palikuonis.“
E. Gudo nestebina, jog Lietuvos valdovai giminiavosi su didžiausiomis Europos dinastijomis, tačiau savotiškai įdomu buvo suvokti jų santuokos ryšius, pavyzdžiui, su Moldavijos valdovais: „Štai Vytauto Didžiojo sesuo Ringailė buvo Moldavijos gospodariaus Aleksandro iš Mušatų dinastijos žmona. Žinoma, maloniai stebina ir Lietuvos valdovų, ir jų artimiausių šeimos narių dažnos santuokos su tos pačios giminės atstovais. Štai su Riurikaičiais ir Habsburgais tuoktasi bent 11 kartų, su Piastų dinastija – 12 kartų. Gana dažnai tos vedybos su Lietuvos valdančiosiomis giminėmis vienos šeimos genealoginiame medyje pastebimos visai šalia. Kad ir Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando II atvejį: jo dvi seserys ištekėjo už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos, dukra – už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos, anūkė – už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mykolo Kaributo Višnioveckio, galop Ferdinando II dvi tetos buvo ištekėjusios už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto, o senelė buvo Ona iš Jogailaičių, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero anūkė. Panašių susipynusios giminystės pavyzdžių galima rasti ir Piastų, Riurikaičių dinastijose.“
