Sausio 10 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose lankėsi nepaprastasis ir įgaliotasis Danijos Karalystės ambasadorius J. E. Jorgenas Moldė (Jørgen Molde). Jau dabar numatyta, kad Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai Valdovų rūmuose vyks daugiau kaip 40 reprezentacinių renginių, todėl aukščiausio lygio diplomato iš tokią patirtį turinčios šalies vizitas yra ypač svarbus ir reikšmingas.
Ambasadorius J. E. Jorgenas Moldė susipažino su Valdovų rūmų atkūrimo projektu, pasidalijo savo šalies pirmininkavimo ES Tarybai patirtimi bei įžvalgomis apie reikšmingą muziejaus vaidmenį reprezentuojant šalį aukščiausio lygio diplomatiniuose forumuose. Taip pat buvo aptartos bendrų istorinių, mokslinių, kultūrinių ir meninių projektų galimybės.
Draugiški Lietuvos ir Danijos ryšiai skaičiuojami šimtmečiais, o Danijos Karalystės ambasadoriaus vizitas Valdovų rūmuose Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai išvakarėse pagrįstas tiek istoriškai, tiek politiškai. Rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotas ne vienas Danijos pasiuntinių priėmimas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje, kur buvo formuojamas dviejų šalių bendradarbiavimas politiniais, ekonominiais ir kariniais klausimais, o 1643 m. Valdovų rūmuose lankėsi pats Danijos karalaitis Valdemaras Kristijonas, kurį priėmė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza bei jo žmona Cecilija Renata Habsburgaitė.
Pažymėtina, kad iki 1710 m. Danijos Karalystės valdovų rezidencija buvusi Rosenbergo pilis šiandien yra analogiško pobūdžio muziejus, kokiu siekia tapti Valdovų rūmai Vilniuje. Jame renkamos, saugomos, restauruojamos ir eksponuojamos meno, kultūros bei istorijos vertybės, organizuojamos laikinos parodos, atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, rengiamos edukacinės programos. Valdovų rūmų specialistai bendradarbiauja su Rosenbergo pilies muziejininkais, kurie mielai dalijasi patirtimi, kaip istorinio pobūdžio rezidenciją pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms, patraukliai pristatant šalies praeitį ir saugant bei puoselėjant istorinę praeitį.
Nuolatinis diplomatų dėmesys atkuriamiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams rodo šio objekto išskirtinumą – būtent čia buvo formuojama šalies užsienio politika, čia vyko diplomatinis, kultūrinis, ekonominis ir socialinis gyvenimas bendrame Europos valstybių kontekste. Atkurtų, bet dar iki galo neįrengtų Valdovų rūmų, kaip valstybingumo simbolio, atidaryme 2009 metais dalyvavo 15 valstybių valdovai ir vadovai, tarp jų ir Danijos karalienė Margaretė II.
