Čekijoje veikė Jogailaičių dinastijai skirta tarptautinė paroda

Vidurio Čekijos galerijoje Kutna Horos mieste (Čekija) nuo š. m. gegužės 19 d. iki rugsėjo 30 d. veikė tarptautinė paroda „Europa Jagellonica“. Tai tarptautinio tęstinio projekto, kurį koordinuoja Vidurio Rytų Europos humanitarinių mokslų centras prie Leipcigo universiteto (GWZO), pirma dalis. Projekte dalyvauja ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Jo specialistai prisidėjo prie šio projekto koncepcijos rengimo, konsultavo parodos koordinatorius, teikė istorinę, ikonografinę bei fotomedžiagą, skolino eksponatų. Valdovų rūmų muziejaus dalyvavimą šiame projekte koordinavo Ėrika Striškienė ir Dalius Avižinis, o filmo apie Jogailaičių paveldą Europoje kūrėjams talkino Daiva Mitrulevičiūtė.

Apie 1500 m. Vidurio Europą politiškai suformavo Jogailaičiai (1386–1572), valdančiosios Lenkijos ir Lietuvos dinastijos atstovai, kurių rankose buvo didelis regionas, besidriekiantis nuo Baltijos iki Adrijos ir Juodosios jūrų. Iš esmės Jogailaičiai buvo galingiausi šioje teritorijoje. Po tragiškų 1526 m. įvykių Jogailaičiai neteko įtakos Vidurio Europoje, jų vietą užėmė Habsburgų dinastija, kuri Vidurio Europoje viešpatavo iki pat Pirmojo pasaulinio karo.

Parodoje pristatoma per 300 archeologinių, istorinių, kultūros ir meno vertybių iš Čekijos, Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Slovėnijos ir kitų Europos valstybių muziejų bei kultūros paveldo institucijų. Taip koncentruotai demonstruojamas įvairiose šalyse pasklidęs prieš 500 metų Vidurio Europoje dominavusios lietuvių kilmės Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos paveldas, reprezentuojantis jos politines nuostatas, kultūrinę ir meninę aplinką, diplomatinius bei vedybinius ryšius. Paroda tematiškai suskaidyta į kelias dalis. Pirma parodos dalis – „Kas buvo Jogailaičiai?“ – supažindina su Jogailaičių dinastijos kilme, genealogija ir istorine raida, pagrindinėmis valdovų rezidencijomis Vilniuje, Krokuvoje, Prahoje bei Budapešte, jų stilistine vienove ir su šios dinastijos valdovais. Būtent šioje dalyje pateikiama informacija apie kiltinę šios dinastijos rezidenciją – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje bei eksponuojamos Valdovų rūmų muziejaus parodai skolintos archeologinės vertybės (XVI a. pirmosios pusės kokliai su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu – Vyčiu bei Žygimanto Senojo inicialu ir Lenkijos heraldiniu ženklu – Ereliu). Antroje parodos dalyje – „Kur valdė Jogailaičiai?“ – eksponuojami aukščiausio meninio lygio vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai, istorinė ikonografija, senieji iliuminuoti literatūriniai bei muzikiniai rankraščiai ir spaudiniai, ginklai, numizmatiniai radiniai iš tų šalių ir istorinių kraštų, kuriuos aprėpė Jogailaičių valdžia. Trečioje parodos dalyje pristatomas tiesioginis arba netiesioginis Jogailaičių dinastijos indėlis į įvairių sričių – ūkio, tarptautinės prekybos, religijos, politinės minties, kultūrinių mainų, muzikinės kultūros, humanizmo – raidą.

Paroda bus pristatyta trijuose miestuose, kurie yra pripažinti UNESCO pasaulio paveldo sąrašo kaip paminklai: Kutna Horoje – 2012 m. gegužės 19 d.–rugsėjo 30 d.; Varšuvoje – nuo 2012 m. lapkričio 11d. iki 2013 m. sausio mėn. 27 d.; Potsdame – 2013 m. kovo–birželio mėn.

Parodos koncepcija pagrįsta tarptautiniu projektu, kurį 2000–2005 m. vykdė Leipcigo universitetas ir Vidurio Rytų Europos humanitarinių mokslų centras, o finansavo vokiečių Tyrinėjimo fondas. Projekto rengimo komanda bendradarbiavo su beveik penkiasdešimčia įžymių tyrėjų iš įvairių Europos kraštų ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2012-08-14 16:29 Atnaujinta: 2012-11-08 13:54
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika