Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos atminimui

Netekome iškilaus menininko, lietuvių kultūros puoselėtojo, skulptoriaus, nacionalinės premijos laureato, vieno iš Valdovų rūmų paramos fondo įkūrėjų ir nuoširdaus Valdovų rūmų muziejaus bičiulio Stanislovo Kuzmos.

Nacionalinės premijos laureatas, skulptorius Stanislovas Kuzma ­buvo vienas profesionaliausių ir universaliausių savo kartos skulptorių. Jam pakluso tiek realistinė, tiek abstrakti forma, įvairios medžiagos – metalas, akmuo, plastikas, skarda; jis naudoja įvairią, net originalią techniką: kalybą, lipdymą, metalo suvirinimą, liejybą.

Peržvelgus skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kūrinių, eksponuotų parodose, esančių Lietuvos ir užsienio muziejų rinkiniuose bei privačiose kolekcijose, pastatytų viešosiose ir sakralinėse erdvėse, sąrašą, stebina neįtikėtina jų gausa, rodanti kūrybinį menininko gyvastingumą ir begalinį darbštumą. Šio menininko kūrybai pristatyti skirtame albume – svarbiausių darbų atvaizdai, jo pasvarstymai, iliustruoti dokumentinėmis nuotraukomis, apie kūrybą ir gyvenimą, dienoraščio ištraukos, įspūdingo dydžio kūrinių sąrašas.

Jau vienu iš pirmų kūrinių – visiems gerai žinomu „Vartų sargybiniu“ (1973, Trakų g., Vilnius) – parodęs, jog gerai suvokia įvairialypę menininko atsakomybę, Stanislovas Kuzma ir vėliau kūrė didžiulio visuomenės atgarsio sulaukusias skulptūras:  Nacionalinio dramos teatro „Mūzų šventę“ ir „Versmę“, Šiaulių „Šaulį“, „Pietą“ Lietuvos laisvės memorialui Antakalnio kapinėse, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Aleksandro skulptūrą Panevėžyje ir kt. Atskira kūrybos sritis – sakralinės skulptūros kaimų ir miestų bažnyčiose: „Prisikėlęs Kristus“ Elektrėnuose, „Švč. Marijos Mergelės dangun ėmimo“ kompozicija Ignalinoje, „Nukryžiuotasis“ Nidoje, atkurtos šventųjų statulos ant Vilniaus Arkikatedros stogo. Prie sakralinių skulptūrų šliejasi antkapinės – nepaisant specifinės paskirties, skleidžiančios ypatingą šio skulptoriaus darbams būdingą ramybę ir švelnumą, stebinančios idėjos adekvatumu ir formos precizika. Šimtai mažųjų skulptūrų – prizai, dovanos iškiliems žmonėms, privačių kolekcijų pasididžiavimas.

Vienas iš paskutinių S. Kuzmos kūrinių – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės, antrosios Žygimanto Augusto žmonos, biustas iš baltojo Graikijos marmuro yra saugomas Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Barboros Radvilaitės biustas buvo sukurtas bendradarbiaujant su habil. dr. Vytautu Urbanavičiumi, remiantis valdovės atvaizdo rekonstrukcija pagal išlikusią jos kaukolę.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Lenkijos muziejininkai naujausius tyrimus pavertė moderniu pasakojimu – sukūrė interaktyvią parodą „Sukilusieji 1863–1864 m.“

20240423

1863–1864 m. sukilėliai siekė atkurti Abiejų Tautų Respubliką, kaip savarankišką, laisvą valstybę, sugrąžinti turėtą regiono politinę jėgą. Kasmet atskleidžiama vis daugiau naujų ir įdomių faktų apie sukilimą. Lenkijos istorijos muziejus parengė interaktyvią parodą „Sukilusieji 1863–1864 m.“. 

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, kurio Didžiajame kieme ir įrengta paroda, kviečiame aplankyti. Paroda skirta 160-ųjų sukilimo metinių proga ir eksponuojama po atviru dangumi.

Plačiau

Publikuota: 2012-08-14 16:13 Atnaujinta: 2012-08-20 08:49
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika