Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos atminimui

Netekome iškilaus menininko, lietuvių kultūros puoselėtojo, skulptoriaus, nacionalinės premijos laureato, vieno iš Valdovų rūmų paramos fondo įkūrėjų ir nuoširdaus Valdovų rūmų muziejaus bičiulio Stanislovo Kuzmos.

Nacionalinės premijos laureatas, skulptorius Stanislovas Kuzma ­buvo vienas profesionaliausių ir universaliausių savo kartos skulptorių. Jam pakluso tiek realistinė, tiek abstrakti forma, įvairios medžiagos – metalas, akmuo, plastikas, skarda; jis naudoja įvairią, net originalią techniką: kalybą, lipdymą, metalo suvirinimą, liejybą.

Peržvelgus skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kūrinių, eksponuotų parodose, esančių Lietuvos ir užsienio muziejų rinkiniuose bei privačiose kolekcijose, pastatytų viešosiose ir sakralinėse erdvėse, sąrašą, stebina neįtikėtina jų gausa, rodanti kūrybinį menininko gyvastingumą ir begalinį darbštumą. Šio menininko kūrybai pristatyti skirtame albume – svarbiausių darbų atvaizdai, jo pasvarstymai, iliustruoti dokumentinėmis nuotraukomis, apie kūrybą ir gyvenimą, dienoraščio ištraukos, įspūdingo dydžio kūrinių sąrašas.

Jau vienu iš pirmų kūrinių – visiems gerai žinomu „Vartų sargybiniu“ (1973, Trakų g., Vilnius) – parodęs, jog gerai suvokia įvairialypę menininko atsakomybę, Stanislovas Kuzma ir vėliau kūrė didžiulio visuomenės atgarsio sulaukusias skulptūras:  Nacionalinio dramos teatro „Mūzų šventę“ ir „Versmę“, Šiaulių „Šaulį“, „Pietą“ Lietuvos laisvės memorialui Antakalnio kapinėse, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Aleksandro skulptūrą Panevėžyje ir kt. Atskira kūrybos sritis – sakralinės skulptūros kaimų ir miestų bažnyčiose: „Prisikėlęs Kristus“ Elektrėnuose, „Švč. Marijos Mergelės dangun ėmimo“ kompozicija Ignalinoje, „Nukryžiuotasis“ Nidoje, atkurtos šventųjų statulos ant Vilniaus Arkikatedros stogo. Prie sakralinių skulptūrų šliejasi antkapinės – nepaisant specifinės paskirties, skleidžiančios ypatingą šio skulptoriaus darbams būdingą ramybę ir švelnumą, stebinančios idėjos adekvatumu ir formos precizika. Šimtai mažųjų skulptūrų – prizai, dovanos iškiliems žmonėms, privačių kolekcijų pasididžiavimas.

Vienas iš paskutinių S. Kuzmos kūrinių – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės, antrosios Žygimanto Augusto žmonos, biustas iš baltojo Graikijos marmuro yra saugomas Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Barboros Radvilaitės biustas buvo sukurtas bendradarbiaujant su habil. dr. Vytautu Urbanavičiumi, remiantis valdovės atvaizdo rekonstrukcija pagal išlikusią jos kaukolę.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pidhircių rūmai iš Ukrainos simboliškai perkelti į Valdovų rūmų muziejų – rūmuose kauptų meno kolekcijų kūriniai, interjero detalės

20250424

Tarptautinėje parodoje „Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijos“ pristatomas Ukrainos paveldo europinis deimantas. Tai geografiškai nutolęs, bet svarbus bendras Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos kultūros objektas – Pidhircių rezidencija. Jos istorinių kolekcijų lobiai šiandien pasklidę ir saugomi keliuose Ukrainos bei Lenkijos muziejuose. Valdovų rūmų muziejus į Vilnių atvežė vertingiausius Pidhirciuose šimtmečiais kauptų meno kolekcijų kūrinius, saugomus Lvivo nacionalinėje Boryso Voznyckio dailės galerijoje ir Lvivo istorijos muziejuje. 

Plačiau

Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus eilės skambės Valdovų rūmų galerijose

20250423

Minėdamas Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, Valdovų rūmų muziejus kviečia į nemokamus Baroko literatūros skaitymus Valdovų rūmų Didžiajame kieme! Poezijos popietės vyks iki rugsėjo kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį. 

Pirmieji skaitymai – jau šį sekmadienį (balandžio 27 d.) 14.00 val. 

 

Plačiau

Publikuota: 2012-08-14 16:13 Atnaujinta: 2012-08-20 08:49
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika