Moksleivių kūrinys papuošė Valdovų rūmų muziejaus ekspoziciją

Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Dailės skyriaus moksleivių ir jų mokytojos Julijos Ikamaitės-Mindaugienės keraminis maketas „Vilniaus Aukštutinė ir Žemutinė pilys XVI a. viduryje“ papildė Valdovų rūmų ekspoziciją. Kūrinys eksponuojamas parodoje „Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“.

Įspūdingas pilių maketas sukurtas 2011 m. respublikiniam mokyklų konkursui „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“, kuris surengtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parko draugijos, jos pirmininko Algimanto Birbilo iniciatyva. „Čiurlioniukams“ buvo patikėta ypatinga užduotis – sukurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reprezentacinio centro XVI a. viduryje atvaizdą.

Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja, istorikė dr. Jolanta Karpavičienė, priimdama vertingą dovaną, priminė kultūrologo Vytauto Kavolio mintį: „Jeigu tauta tik stato paminklus savo istorijai, tai yra mirusi tauta“. Pasak dr. J. Karpavičienės, esminis maketo kūrybos aspektas yra tas, kad istorija buvo rekonstruota vaikų rankomis, širdimi ir protu. Tai, kad vaikai domisi savo krašto praeitimi, puoselėja istorinę atmintį, rodo, jog Lietuva turi ateitį.

Pasak mokytojos J. Ikamaitės-Mindaugienės, užduotis pasirodė įdomi, tad, atsižvelgdama į vaikų kūrybinį potencialą, entuziazmą ir pagarbą savo šalies istorijai, drąsiai ėmėsi įgyvendinti projektą. „Dėl galutinio rezultato, kurį šiandien matome, aš turėjau begalę abejonių: ir kaip mokytojai, ir kaip šio sumanymo koordinatorei reikėjo matyti visumą: geografinę, maketo, mastelio, kad visi atskirai daromi statiniai harmoningai susijungtų į tam tikrą idėją ir vaizdą, – pasakoja J. Ikamaitė- Mindaugienė. – Buvo abejonių, kaip pavyks tai įgyvendinti, nes vaikai dirbo tik nujausdami galutinį rezultatą.“

Pasak mokytojos, sudėtingiausia buvo surinkti medžiagą, nes vaikams neužtenka tik pamatyti istorinę knygą. Tokio jungtinio proceso metu reikia atrinkti, išgryninti bei susisteminti informaciją ir paprastai, suprantamai bei žaismingai vaikus supažindinti su Renesanso dvasia bei Žygimanto Augusto laikų Vilniaus grožiu, kad būtų smagu tai įkūnyti. Vaikai yra labai smalsūs ir imlūs naujai informacijai. Vis dėlto tokiuose projektuose yra labai svarbi edukacija, t. y. gilinti žinias, perprasti konkrečios epochos dvasią.

Kornelija Žalpytė, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos septintokė, tokiame projekte dalyvavo pirmą kartą ir tuo labai didžiuojasi. Ji kūrė Radvilų rūmus keraminiame makete. „Buvo įdomu lipdyti ir stengtis įgyvendinti tokį didelį kūrinį, pasisėmiau daug naujų istorinių žinių, kurių dar nežinojau, jų ieškojau istorinėse knygose, – pasakoja moksleivė. – Vaikai, kurie mėgavosi darbu po pamokų ir šeštadieniais, dirbdavo sunkiai, ilgai, bet smagiai. Mane traukė ši veikla, patiko ir pati kūryba bei sąlytis su istorija. Šiuo mano darbu labai domėjosi ir mane palaikė mama.“

J. Ikamaitės-Mindaugienės teigimu, tokie teminiai jungtiniai projektai yra naudingi ir jaunimui, ir suaugusiesiems: galima dalytis informacija, susivienyti ir įgyvendinti svarbias bei įdomias idėjas. Jauni žmones, dalyvaudami tokio pobūdžio projektuose, išnaudoja savo kūrybines galimybes ir patiria didelį pasitenkinimą kaip menininkai. Jie jaučia, kad išmano tai, ką daro, ir labai atsakingai į tai žiūri.

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Rytas po Seimo rinkimų – tradicinėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose

20241028

Politinės partijos ankstų rytą po 2024 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų antrojo turo dalyvavo spaudos konferencijoje. Baltijos šalių naujienų agentūra „Baltic News Service“ tradiciškai žurnalistus pakvietė į spaudos konferenciją Valdovų rūmų muziejuje. Po svarbiausių Lietuvoje rinkimų muziejaus mecenato Prano Kiznio galerijos salėje rengiamose spaudos konferencijose visi rinkimų dalyviai ar partijų, politinių sąjungų atstovai aptaria rezultatus, atsako į žurnalistų klausimus.

Plačiau

Didiko palaikai – po bažnyčios slenksčiu

20241031

Lankydami artimųjų palaidojimo vietas žvelgiame žemyn – ten, kur į paskutinę kelionę buvo išlydėti artimieji. Jei tenka užlipti ant kapo su degančia žvakele, kurią norime gražiai pastatyti, daugelis mintyse atsiprašome artimųjų, kad teko peržengti laidojimo vietą. Tačiau retas iš mūsų žino, kad vienas iškiliausių Lietuvos didikų giminės atstovų – Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682) išreiškė norą būti palaidotas ne garbingiausioje bažnyčios vietoje, o kaip nuodėmingas mirtingasis – kriptoje ties Šv. Petro ir Povilo bažnyčios slenksčiu. 

Plačiau

Publikuota: 2012-05-30 16:15
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika