Tarptautinę parodą „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“, veikiančią Vilniaus paveikslų galerijoje, per du mėnesius apžiūrėjo 10 tūkst. lankytojų. Pagrindinio parodos organizatoriaus – Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų – darbuotojų teigimu, lankytojų skaičių gerokai padidino parodos aplinkoje vykstančios edukacijos programos ir kultūros renginiai.
Parodos jubiliejine lankytoja tapo Vilniaus dailės akademijos III kurso dailėtyros studentė Neringa Žostautaitė. Jai atminimo dovanėlę ir prof. Mečislovo Jučo knygą „Žalgirio mūšis“ įteikė Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas, linkėdamas „skleisti ir garsinti ištikimybę bei pagarbą savo šalies istorinei atminčiai“. N. Žostautaitė savo ruožtu pažadėjo pateisinti jubiliejinio lankytojo statusą bei noriai prisiėmė atsakomybę domėtis savo krašto praeitimi ir ją aktualinti. Mergina teigia, kad pirmiausia pasigyrė mamai, taip pat pažymėjo, kad jau antrą kartą atėjo apžiūrėti parodos – norėjo dar kartą pamatyti eksponatus, lydima gido. Ją sudomino ir paskaita apie Sapiegų meninį paveldą Vilniuje, apie kurį kalbėjo habil. dr. Rūta Janonienė.
„Ypatingas dėmesys vienai garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių liudija nuoširdų žmonių susidomėjimą savo krašto istorine ir kultūrine praeitimi, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius V. Dolinskas. – Parodoje pristatomi išskirtiniai Sapiegų nuopelnai Lietuvos valstybingumui, teisinei kultūrai, mokslo ir meno raidai bei mecenatinė veikla suteikia įvairiapusės informacijos apie Lietuvos praeitį ir paveldą. Todėl tiek istorijos specialistai, tiek tiesiog kultūra besidomintys žmonės, studentai, moksleiviai gali įgyti vertingų žinių. Dėl suasmeninto pasakojimo, kurio centre yra iškilios istorinės asmenybės, daugeliui valstybės ir tautos istorija tampa artimesnė, įgauna apčiuopiamesnius pavidalus.“
N. Žostautaitei didžiausią įspūdį padarė sakralinio meno vertybės ir Sapiegų dinastijos portretų galerija. „Žinojau tik tris arba keturis žymesnius giminės atstovus, neįsivaizdavau, kokio lygio įtakos ir galybės požiūriu buvo Sapiegos. Portretų galerija paliko didžiulį įspūdį“, – teigia jubiliejinė parodos lankytoja.
Paklausta, ką norėtų pasakyti žmonėms, kurie dar nesuskubo apžiūrėti parodos, N. Žostautaitė patikino, kad ją verta aplankyti kiekvienam kultūringam žmogui, nepriklausomai nuo to, ar jis domisi istorinėmis meno vertybėmis, o ypač jaunimui.
Pasak V. Dolinsko, Lietuvoje jau formuojasi sveikintina tradicija laisvalaikį praleisti muziejuje, čia ateiti kartu su draugais, šeimos nariais, bendraminčiais ir susipažinti su eksponatais bei dalyvauti edukacijos užsiėmimuose, pasiklausyti paskaitų, pasimėgauti kultūros vakarais. Ypač džiugina jaunų žmonių dėmesys muziejaus veiklai: daugiau kaip pusė apsilankiusiųjų Sapiegų giminei skirtoje parodoje – smalsus ir išsilavinęs jaunimas.
„Muziejus – tai ne vien pastatas su ekspozicinėmis erdvėmis - pirmiausia tai erdvė, kurioje nuolat vyksta kultūrinis gyvenimas. Reikia ugdyti visuomenės poreikį kaskart vis sugrįžti į nuolat besikeičiančią muziejinę erdvę, – teigia V. Dolinskas. – Sapiegoms skirta paroda pirmą kartą Lietuvos muziejininkystės istorijoje palydėta labai intensyvia edukacijos ir kultūros programa, o tai pritraukia daugiau ir įvairių interesų turinčių lankytojų. Džiaugiamės, kad taip priartiname senosios Lietuvos valstybės istoriją ir paveldą, ugdome istorinę atmintį ir sąmoningą pilietiškumą.“
