Rugsėjo 22 d., minint Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko gimimo dieną, prisimename jį ir jo mintis

Rugsėjo 22 d., minint Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko gimimo dieną, prisimename jį ir jo mintis

Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas visais laikais ir įvairiomis formomis bei būdais skyrė didelį dėmesį kultūrai, istorijai, menui, paveldui. Vienas akivaizdžiausių tokios jo veiklos rezultatų – tai iš esmės atkurti ir švenčiant Lietuvos tūkstantmetį 2009 m. simboliškai atidaryti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai, populiariai vadinami Valdovų rūmais.

2009 m. sukurtame filme „Algirdas Mykolas Brazauskas: liudijimai“ (aut. R. Sakalauskaitė ir E. Mildažytė) Prezidentas kalbėjo apie svarbiausius gyvenimo dalykus, o tarp jų ir apie savo didžiausias svajones:
Du dalyku noriu. Vienas – labai didelis, o kitas – labai mažas. Labai didelis: aš noriu, kad Lietuva išmoktų gyventi pati. Ir pati išmoktų save valdyti. Ir antras klausimas – tai yra toks, gal šiek tiek kai kam ir juokingas. Tai mano gyvenimo tikslas, kol aš dar esu gyvas, užbaigti Valdovų rūmus. Ir aš manau, kad tai yra Lietuvos valstybingumo simbolis, kurio mes neturėjome, kurį sunaikino okupantai. Nejaugi mes per 20 metų nesugebame jų atstatyti nors elementariai? Kuomet ruošėme bendradarbiavimo, draugystės sutartį su Lenkija, Lechas Valensa tuomet buvo prezidentas, iškilo dviejų sakinių preambulės klausimas apie tai, kad dvi aukštosios susitariančios pusės – Lenkija su istorine sostine Varšuva ir Lietuva su istorine sostine Vilniumi, pasirašo šitą garbingą sutartį. Metus laiko negalėjome suderinti teksto, jog Vilnius yra Lietuvos sostinė. Ką tai reiškia!? Valstybė švenčia tūkstantį metų, o abejonės kyla dėl Vilniaus kaip Lietuvos sostinės. Aš suprantu, kad vienas iš pagrindinių simbolių, kuris įtvirtina tai, kas parašyta šitoje ir daugelyje kitų sutarčių su kitomis valstybėmis, yra Lietuva su savo senąja sostine Vilniumi. Ir šitą reikia materializuoti. Valdovų rūmai yra ne kažkoks simbolis ant popieriaus, tai yra natūroje.

2010 m. birželį Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų garbės svečių knygoje Prezidentas A. Brazauskas paliko šį paskutinį savo priesaką:
Mielieji tėvynainiai, gerbiamieji užsienio svečiai, kokie mes būtume lietuviai, jeigu net ir sunkiausiais laikais nesukurtume jokių vertybių, kurios padėtų ugdyti mūsų tautinį orumą ir kurias galėtume su džiaugsmu bei pasididžiavimu rodyti užsienio svečiams, turintiems galimybę pasigirti laimingesne istorija ir gausesniu išsaugotu kultūros bei meno paveldu? Mes, kaip ir kiekviena save gerbianti tauta, turinti senas valstybės istorijos tradicijas, privalome išsaugoti garbingą praeitį menančias vietas, kuriose vyrautų didinga ir nepalaužiama tautos dvasia. Priešų sąmoningai sunaikinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai dabar atkurti kaip ilgaamžio mūsų šalies valstybingumo bei Vilniaus, kaip Lietuvos istorinės sostinės, simbolis. Tai paminklas Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Šiuose rūmuose ilgus amžius buvo sprendžiamas ne tik Lietuvos, bet ir plataus regiono likimas, telkėsi mūsų šalies bei visos Europos politinis ir kultūrinis gyvenimas. Todėl atkurtieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai padės ugdyti ateities kartų pilietiškumą ir patriotizmą, puoselėti kultūros ir meno paveldą bei liudys, kad Lietuvos valstybės ir tautos garbinga praeitis – neatsiejama Europos istorijos dalis – neužmiršta, o jos atmintis teikia vilties ateičiai.

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Šiaurės Europos kariuomenių vadų susitikimas Valdovų rūmuose

Šiaurės Europos kariuomenių vadų susitikimas Valdovų rūmuose

20260513

Gegužės 11–12 dienomis Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko Šiaurės Europos kariuomenių vadų konferencija „Northern CHODs Conference“, subūrusi regiono ir sąjungininkų karinius lyderius diskusijoms apie Europos saugumą, NATO rytinio flango gynybą ir prisitaikymą prie šiuolaikinio karo realijų.

Plačiau

Kaip kvepėjo ir skambėjo valdovų puotos? Vilniuje atsakymų ieškos Europos mokslininkai

Kaip kvepėjo ir skambėjo valdovų puotos? Vilniuje atsakymų ieškos Europos mokslininkai

20260513

Maisto kultūra rūmuose – tai ir prabangos ritualai, ir neabejotinai tikra puota jos dalyvių juslėms, tačiau kiek šiandien apie tai žinome? Kuriuose istoriniuose šaltiniuose yra išlikę duomenų, galimų panaudoti tiriant ir stengiantis atkurti šiuos pojūčius – kvapą, skonį, garsą, aplinką, lytėjimą? Šie viso pasaulio istorinių rezidencijų tipo muziejams aktualūs iššūkiai bus svarstomi Valdovų rūmų muziejuje gegužės 29–30 dienomis. Čia vyks tarptautinio ir tarpdisciplininio projekto SENSES (liet. JUSLĖS) pirmosios dirbtuvės (angl. workshop). 

Plačiau

Vienam žymiausių mokslininkų, ilgamečiam Varšuvos karališkosios pilies vadovui Andžejui Rotermundui – 85. Sveikinimai garbingo jubiliejaus proga!

Vienam žymiausių mokslininkų, ilgamečiam Varšuvos karališkosios pilies vadovui Andžejui Rotermundui – 85. Sveikinimai garbingo jubiliejaus proga!

20260513

Valdovų rūmų atkūrimo ir ekspozicijų įrengimo konsultantas, ilgametis Varšuvos karališkosios pilies direktorius prof. habil. dr. Andžejus Rotermundas (Andrzej Rottermund) – vienas žymiausių Lenkijos klasicizmo ir romantizmo meno istorijos tyrinėtojų, muziejininkų ir muzeologų, Varšuvos karališkosios pilies atkūrėjų. 85-erių metų sukakties proga Varšuvos karališkoji pilis surengė maestro A. Rotermundui šventę – į muziejų susirinko profesoriaus kolegos, bičiuliai, svarbiausių Lenkijos kultūros institucijų vadovai ir buvę jo studentai.

Plačiau

Nuo Valdovų rūmų iki Palanoko pilies: Gediminaičių istorija, jungianti Lietuvą ir Ukrainą

Nuo Valdovų rūmų iki Palanoko pilies: Gediminaičių istorija, jungianti Lietuvą ir Ukrainą

20260427

Ukrainoje, Palanoko pilyje įsikūrusiame Mukačevo miesto istorijos muziejuje, atidaryta paroda, skirta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmams Vilniuje ir istoriniams Lietuvos bei Ukrainos ryšiams. Stenduose specialiai Ukrainai parengta paroda lankytojams pasakoja apie audringą Lietuvos sostinės rezidencijos istoriją, jos paveldą bei lietuvių ir ukrainiečių ryšius, siekiančius net X amžių.

Plačiau

Publikuota: 2011-09-18 Atnaujinta: 2011-09-23 08:46
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika