Rugsėjo 22 d., minint Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko gimimo dieną, prisimename jį ir jo mintis

Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas visais laikais ir įvairiomis formomis bei būdais skyrė didelį dėmesį kultūrai, istorijai, menui, paveldui. Vienas akivaizdžiausių tokios jo veiklos rezultatų – tai iš esmės atkurti ir švenčiant Lietuvos tūkstantmetį 2009 m. simboliškai atidaryti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai, populiariai vadinami Valdovų rūmais.

2009 m. sukurtame filme „Algirdas Mykolas Brazauskas: liudijimai“ (aut. R. Sakalauskaitė ir E. Mildažytė) Prezidentas kalbėjo apie svarbiausius gyvenimo dalykus, o tarp jų ir apie savo didžiausias svajones:
Du dalyku noriu. Vienas – labai didelis, o kitas – labai mažas. Labai didelis: aš noriu, kad Lietuva išmoktų gyventi pati. Ir pati išmoktų save valdyti. Ir antras klausimas – tai yra toks, gal šiek tiek kai kam ir juokingas. Tai mano gyvenimo tikslas, kol aš dar esu gyvas, užbaigti Valdovų rūmus. Ir aš manau, kad tai yra Lietuvos valstybingumo simbolis, kurio mes neturėjome, kurį sunaikino okupantai. Nejaugi mes per 20 metų nesugebame jų atstatyti nors elementariai? Kuomet ruošėme bendradarbiavimo, draugystės sutartį su Lenkija, Lechas Valensa tuomet buvo prezidentas, iškilo dviejų sakinių preambulės klausimas apie tai, kad dvi aukštosios susitariančios pusės – Lenkija su istorine sostine Varšuva ir Lietuva su istorine sostine Vilniumi, pasirašo šitą garbingą sutartį. Metus laiko negalėjome suderinti teksto, jog Vilnius yra Lietuvos sostinė. Ką tai reiškia!? Valstybė švenčia tūkstantį metų, o abejonės kyla dėl Vilniaus kaip Lietuvos sostinės. Aš suprantu, kad vienas iš pagrindinių simbolių, kuris įtvirtina tai, kas parašyta šitoje ir daugelyje kitų sutarčių su kitomis valstybėmis, yra Lietuva su savo senąja sostine Vilniumi. Ir šitą reikia materializuoti. Valdovų rūmai yra ne kažkoks simbolis ant popieriaus, tai yra natūroje.

2010 m. birželį Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų garbės svečių knygoje Prezidentas A. Brazauskas paliko šį paskutinį savo priesaką:
Mielieji tėvynainiai, gerbiamieji užsienio svečiai, kokie mes būtume lietuviai, jeigu net ir sunkiausiais laikais nesukurtume jokių vertybių, kurios padėtų ugdyti mūsų tautinį orumą ir kurias galėtume su džiaugsmu bei pasididžiavimu rodyti užsienio svečiams, turintiems galimybę pasigirti laimingesne istorija ir gausesniu išsaugotu kultūros bei meno paveldu? Mes, kaip ir kiekviena save gerbianti tauta, turinti senas valstybės istorijos tradicijas, privalome išsaugoti garbingą praeitį menančias vietas, kuriose vyrautų didinga ir nepalaužiama tautos dvasia. Priešų sąmoningai sunaikinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai dabar atkurti kaip ilgaamžio mūsų šalies valstybingumo bei Vilniaus, kaip Lietuvos istorinės sostinės, simbolis. Tai paminklas Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Šiuose rūmuose ilgus amžius buvo sprendžiamas ne tik Lietuvos, bet ir plataus regiono likimas, telkėsi mūsų šalies bei visos Europos politinis ir kultūrinis gyvenimas. Todėl atkurtieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai padės ugdyti ateities kartų pilietiškumą ir patriotizmą, puoselėti kultūros ir meno paveldą bei liudys, kad Lietuvos valstybės ir tautos garbinga praeitis – neatsiejama Europos istorijos dalis – neužmiršta, o jos atmintis teikia vilties ateičiai.

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Mums svarbi Jūsų nuomonė!

20241128

Kviečiame dalyvauti Valdovų rūmų muziejaus lankytojų apklausoje ir padėti mums ištaisyti trūkumus, jei tokių pastebite.

Plačiau

Naujausi istorijos tyrimai apie Tadą Kosciušką. Skiriama 230-osioms sukilimo metinėms

20241204

Šiemet sukanka 230 metų nuo Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio išsivadavimo sukilimo prieš antrąjį Respublikos padalijimą, Rusijos bei Prūsijos intervenciją bei 1793 m. Gardino seimo nutarimus (1794 m.). Ta proga Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos istorikai pristatys naujausius tyrimus apie vieną iš sukilimo vadovų, Tadą Kosciušką, aptars visuomenės teisės sukilti ir priešintis problemą.

Plačiau

Tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: tarp lojalumo ir (ne)paklusnumo“

20241126

Minint 1794 m. sukilimo Abiejų Tautų Respublikoje 230-ąsias metines siekiama nauju žvilgsniu pažvelgti į pilietinį pasipriešinimą bei aptarti, kaip aštuonioliktojo šimtmečio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė suvokė lojalumą, pavaldumą ir (ne)paklusnumą. Konferencijos dalyviai iš Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos pristatys naujausius pilietinio nepaklusnumo, individo laisvės ir visuomeninės tvarkos problemų tyrimus, aptars, kiek gilus buvo luominis, tarnybinis, profesinis, religinis, šeiminis paklusnumas ir kokias raiškos formas įgavo ar įgaudavo priešinimasis valdovo (pono, darbdavio, užsakovo ir kt.) valdžiai bei valiai.

Plačiau

Publikuota: 2011-09-18 Atnaujinta: 2011-09-23 08:46
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika