Į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus grąžinamos profesionalaus muzikavimo tradicijos

Rugsėjo 17 d., šeštadienį, 17 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Renesansinėje audiencijų menėje įvyks koncertas-susitikimas su garsiuoju violončelininku Davidu Geringu (David Geringas, Vokietija / Lietuva). Renginio metu Maestro atliks Johano Sebastiano Bacho (Johann Sebastian Bach) siuitas violončelei solo, atsakys į klausytojų klausimus ir pasakos apie svarbiausius pastarųjų metų įvykius.

Valdovų rūmų muziejus siekia atgaivinti profesionalaus muzikavimo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje tradicijas ir kartu su Lietuvos bajorų karališkąja sąjunga bei Lietuvos muzikų sąjunga rengia žymiojo muziko D. Geringo koncertą. Juo pradedamas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos organizuojamas renginių ciklas, pristatysiantis muzikinės kultūros Lietuvos didžiųjų kunigaikščių aplinkoje ir Lietuvos diduomenės bei bajorijos dvaruose raišką.

Koncerte bus atliekamos J. S. Bacho (1685–1750) siuitos violončelei Nr. 1, g-dur, BWV 1007, Nr. 3, c-dur, BWV 1009 ir Nr. 5, c-moll,  BWV 1011. Jas kompozitorius kūrė 1717–1723 metais, dirbdamas kapelmeisteriu Kėtene. Šešios siuitos violončelei sudaro šio instrumento repertuaro aukso fondą. Savo išraiškos galimybėmis, muzikine dramaturgija ir emocionalumu siuitos dažnai lyginamos su Viljamo Šekspyro (Wiliam Shakespear) dramomis.

Lietuvoje J. S. Bacho siuitas D. Geringas grieš tik antrą kartą (pavasarį su milžinišku pasisekimu jis J. S. Bacho siuitas atliko Biržų pilyje). Šią gražią šventę įprasmins ir nuostabi dovana klausytojams – iš D. Geringo asmeninio archyvo įrašų bus pristatyta Lietuvos muzikų sąjungos išleista kompaktinė plokštelė, kurioje įrašytos keturios (I–IV) J. S. Bacho siuitos violončelei.

D. Geringas J. S. Bacho siuitas atliks garsiojo italų styginių instrumentų meistro Džovanio Batistos Guadanjinio (Giovanni Battista Guadagnini, 1711–1786) pagaminta violončele. Pasaulyje yra tik penkios Dž. B. Guadanjinio violončelės, ir viena jų, pagaminta 1761 m., griežia Vilniuje gimęs violončelininkas ir dirigentas D. Geringas. Beje, Vokietijoje D. Geringas ypač mylimas ir gerbiamas – stengiamasi nepraleisti nė vieno šio puikaus muziko koncerto, į juos sunku gauti bilietų.

Šių metų liepos mėnesį D. Geringas minėjo 65 metų sukaktį.

Lietuvos ir Vokietijos violončelininkas, pedagogas, dirigentas Davidas Geringas gimė 1946 m. Vilniuje muzikų šeimoje. 1963–1968 m. studijavo Maskvos konservatorijoje pas Mstislavą Rostropovičių (Mstislav Rostropovich). 1970 m. laimėjo pirmąją premiją ir aukso medalį tarptautiniame Piotro Čaikovskio (Pyotr Tchaikovsky) konkurse. 1970–1975 m. – Lietuvos filharmonijos solistas. 1975 m. emigravęs į Vokietiją ir gavęs Herberto fon Karajano (Herbert von Karajan) stipendiją, pradėjo tarptautinę solisto karjerą.

Violončelininkas koncertavo su garsiausiais pasaulyje Berlyno, Londono filharmonijų, Ciuricho, Vienos, Čikagos, Filadelfijos, Detroito, Monrealio, Tokijo, Izraelio simfoniniais orkestrais. Maestro yra pripažintas kamerinės muzikos atlikėjas, griežė įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose, drauge su žmona pianiste Tatjana Šac-Geringas (Tatjana Schatz-Geringas) atliko rečitalius prestižiškiausiose pasaulio koncertų salėse Amsterdame, Niujorke, Paryžiuje, Romoje, Vienoje, Zalcburge ir kitur.

D. Geringo repertuare – įvairių epochų ir žanrų kūriniai. Maestro išgarsėjo ne tik kaip talentingas klasikinės muzikos interpretatorius, bet ir kaip pirmasis tiek rusų modernistų (EdisonoDenisovo (Edison Denisov), Alfredo Šnitkės (Alfred Schnittke) ir kt.), tiek ir lietuvių kompozitorių (Osvaldo Balakausko, Vytauto Barkausko, Broniaus Kutavičiaus, Anatolijaus Šenderovo, Mindaugo Urbaičio ir kt.) kūrinių atlikėjas. Violončelininkas įrašė apie keturiasdešimt plokštelių, už įrašus pelnė daugybę apdovanojimų: „Grand Prix du Disque“ (už dvylikos Luidžio Bočerinio (Luigi Boccherini) koncertų violončelei įrašą), „Diapason d’Or“ (už Henrio Dutilo (Henri Dutilleux) kamerinės muzikos įrašus), „Deutsche Schallplattenkritik“ (Vokietijos plokštelių kritikų prizą už pirmąjį visų Hanso Pficnerio (Hans Pfitzner) koncertų violončelei įrašą).

Nuo 1992-ųjų D. Geringas kasmet su nauja programa koncertuoja Lietuvoje. 1998 m. Vilniuje pirmą kartą surengė Violončelės savaitę, kurios metu griežė su savo mokiniais ir pasirodė kaip dirigentas. Jis vis daugiau dėmesio skiria dirigavimui. D. Geringas dirigavo įvairių šalių kameriniams orkestrams („Wiener Symhoniker“, „Orchestra Sinfonica Siciliana“ ir kt.), taip pat ir Lietuvos kameriniam orkestrui.

2005–2008 m. D. Geringas ėjo kviestinio vyriausiojo dirigento pareigas Japonijoje, vadovavo Kyushu simfoniniam orkestrui. 2007 m. maestro debiutavo Tokijuje, dirigavo Tokijo filharmonijos ir Kinijos filharmonijos orkestrams. 2009 m. D. Geringas pirmą kartą dirigavo Maskvos filharmonijos orkestrui, o 2010 m. debiutavo kaip operos dirigentas – Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirigavo P. Čaikovskio operą „Eugenijus Oneginas“.

Už lietuvių muzikos populiarinimą D. Geringas 1999 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, 2000 m. – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. 2008 m. D. Geringui suteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaro vardas. 2010 m. D. Geringas tapo Lietuvos muzikų sąjungos prizo „Auksinis diskas 2010“ laureatu.

Įėjimas į koncertą tik su kvietimais.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca

20250318

XVI a. valdovė Bona Sforca turėjo nemažai titulų – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Bario ir Rosano kunigaikštytės. Bona buvo aktyvi politinio gyvenimo dalyvė ne tik Lietuvoje ar Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Tai viena žinomiausių, labiausiai legendomis apipintų Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovių.

Plačiau

Europos senosios muzikos atlikėjai ir specialistai – Vilniuje, Valdovų rūmuose

20250314

Valdovų rūmų muziejuje dvi dienas vyko Europos senosios muzikos tinklo REMA generalinė asamblėja ir konferencija, į Baltijos šalis sugrįžusi po trylikos metų. REMA delegatai galėjo artimiau pažinti Lietuvos senosios muzikos lauką tarptautiniame Marco Scacci senosios muzikos festivalyje, Lietuvos muzikologė Aleksandra Pister skaitė pranešimą apie senosios muzikos tradiciją, raidą ir situaciją Lietuvoje. REMA konferencijoje aptarti pokyčiai, esama situacija, apžvelgtos perspektyvos.

Plačiau

Publikuota: 2011-09-15 Atnaujinta: 2011-09-15 12:05
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika