Į Meilės žygį Valdovų keliu: Vilnius – Krokuva

Rugpjūčio 8 d. 11 val. devyni raiteliai žemaitukų veislės žirgais išjos į „Meilės žygį Valdovų keliu“. Išlydėtuvės vyks prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų.

Projektas „Meilės žygis Valdovų keliu“ – tai naujas plačiai nuskambėjusio žygio „2 000 km istorijos“ iki Juodosios jūros organizatorių sumanymas.

Atidavę pagarbą Lietuvos didžiajai kunigaikštienei ir Lenkijos karalienei Barborai Radvilaitei prie jos kapo Vilniaus katedros požemyje, raiteliai drauge su palyda keliaus senuoju Jogailaičių keliu. Per aštuoniolika dienų jie ketina įveikti apie 1 000 kilometrų. Rugpjūčio 26 d. žygeiviai turėtų pasiekti Vavelio karališkąją rezidenciją Krokuvoje, kurioje palaidotas Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. 

Projekto sumanytojas Giedrius Klimkevičius teigia, kad kelionės tikslas – atgaivinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją, prisiminti legendomis apipintą karališką Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilę bei dar kartą įrodyti, kad svarbiose kelionėse žeimaitukų veislės žirgai yra nepakeičiami.

2010 m. rudenį raitelių komanda šios veislės žirgais įveikė 2 000 kilometrų ir pasiekė Juodąją jūrą. Žemaitukai, savo patikimumą įrodę Vytauto Didžiojo laikais ne viename istoriniame mūšyje, yra unikalūs ir XXI amžiuje. Be galo ištvermingi, nereiklūs ir universalūs žirgai yra seniausia žinoma lietuviška žirgų veislė.

„Aš į žygį vėl išsiruošiau dėl žemaitukų veislės išsaugojimo. Pats keliausiu su žemaituke Žyga, kuri maudėsi ir Juodosios jūros bangose“, – teigė „Meilės žygyje Valdovų keliu“ josiantis Česlovas Marcinauskas iš Kernavės.

Kelionės „2 000 km istorijos“ metu išgarsėjo šuo mišrūnas, pramintas Alšiu. Jis patvirtino savo veislės unikalumą. Jam vieninteliam iš komandos grįžus pavyko atsisėsti į Lietuvos premjero kėdę.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Netekome žymios restauratorės Aldonos Skučienės

20250113

Netekome ilgametės Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“, o vėliau ir Valdovų rūmų muziejaus restauratorės, chemikės technologės Aldonos Skučienės. Velionė buvo viena pirmųjų specialisčių, pradėjusių dirbti Vilniaus Žemutinės pilies kasinėjimuose, tvarkant ir tiriant archeologinius radinius, ypač metalo. 1995 m. A. Skučienė pradėjo vadovauti tais pačiais metais įkurtam Pilių tyrimų centro „Lietuvos pilys“ Restauravimo skyriui, padėjusiam pamatus ir šiandieniniam Valdovų rūmų muziejaus Restauravimo skyriui.

Plačiau

Vilniaus arkikatedros požemiuose rasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijomis

20250106

Valdovų rūmų muziejaus specialistai, pakviesti kartu su Bažnytinio paveldo muziejaus atstovais ištirti Vilniaus arkikatedros požemius, atskleidė daugiau nei prieš devyniasdešimt metų paslėptų Lietuvos ir Lenkijos valdovų regalijų paslaptį. 2024 m. gruodžio 16 d. atverta slaptavietė, kurioje, greičiausiai 1939 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, paslėptos karališkosios insignijos.

Plačiau

Ukrainoje apdovanojimas „Už intelektinę drąsą“ įteiktas istorikui, muziejininkui Vydui Dolinskui

20241223

Ukrainoje, Lvivo Potockių rūmuose, istorikui, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generaliniam direktoriui dr. Vydui Dolinskui įteiktas prestižinis nepriklausomo kultūrologinio žurnalo „Ï“ apdovanojimas – ordinas „Už intelektinę drąsą“. V. Dolinskui apdovanojimas skirtas už nenuilstamą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos kultūrinio kraštovaizdžio atkūrimą. 

Plačiau

Publikuota: 2011-08-05 Atnaujinta: 2011-08-05 13:47
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika