Kultūros vakaras „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminties saugotojas“

2011 m. birželio 30 d. 17 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Renesansinėje audiencijų menėje vyks kultūros vakaras „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminties saugotojas“, skirtas profesoriaus Mečislovo Jučo jubiliejui bei knygos „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Istorijos bruožai“ sutiktuvėms.

Kultūros vakare dalyvaus: prof. habil. dr. Mečislovas Jučas (Vilniaus universitetas), akad. prof. habil. dr. Vytautas Merkys (Lietuvos istorijos institutas), akad. prof. habil. dr. Antanas Tyla (Lietuvos istorijos institutas), prof. dr. Irena Valikonytė (Vilniaus universitetas), Romualdas Budrys (Lietuvos dailės muziejus), dr. Edmundas Rimša (Lietuvos istorijos institutas), dr. Vydas Dolinskas (Valdovų rūmų muziejus), istorines dainas atliks Veronika Povilionienė.

Mečislovas Jučas – lietuvių istoriografijos klasikas, žinomas ir vertinamas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, vienas iš žymiausių ir produktyviausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojų, monografijų apie Žalgirio mūšį, Lietuvos metraščius, baudžiavos irimą, Vytautą Didįjį, Lietuvos krikščionėjimą bei katalikiškas parapijas, taip pat sintetinių Lietuvos istorijos apžvalgų ir vadovėlių autorius, Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys, valstybinės Simono Daukanto premijos laureatas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, ilgametis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius, habilituotas daktaras – 2011 m. švenčia savo 85 metų jubiliejų.

Prof. M. Jučas gimė 1926 m. balandžio 26 d. Vabalių kaime, netoli Sidabravo miestelio. Mokėsi Šeduvos gimnazijoje, Kauno ir Vilniaus universitetuose, stažavosi TSRS mokslų akademijos Istorijos institute Maskvoje. 1956 m. apsigynė daktaro disertaciją tema „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XIV a. antrojoje pusėje–XV a. pradžioje ir lietuvių tautos kova dėl nepriklausomybės“. 1971 m. jam suteiktas habilituoto daktaro vardas už studiją „Baudžiavos irimas Lietuvoje“. 1976 m. tapo profesoriumi. 1956–1985 m. dirbo Lietuvos istorijos institute, 1985–2002 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.

Pagrindinės profesoriaus istorinių tyrinėjimų kryptys – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, lietuvių kovos su Vokiečių ordinu, Lietuvos ir Lenkijos santykiai, Lietuvos metraščiai ir kronikos, Lietuvos agrarinė istorija ir socialiniai santykiai, Švietimo epocha Lietuvoje, Lietuvos krikštas ir christianizacija, Vilniaus universiteto istorija. Nuo 1955 m. prof. M. Jučas paskelbė daugiau kaip 400 publikacijų, kurios suregistruotos 2011 m. išleistoje naujausioje bibliografijoje. Profesoriaus darbai verčiami į užsienio kalbas, dažnai cituojami, tai liudija europinį jo tyrinėjimų pripažinimą. Profesorius išugdė ir visą būrį Lietuvos istorikų.

Jubiliejiniais metais pasirodžiusi naujausia Profesoriaus knyga apibendrina ilgamečius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrinėjimus.

Prof. Mečislovo Jučo studijoje „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Istorijos bruožai“ aptariami ir analizuojami svarbiausi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos klausimai. Autorius argumentuoja, kad Lietuvos valstybė gynė tautą nuo užsienio priešų, formavo teisines ir administracines struktūras, saugojo daugumos išpažintą Romos katalikų tikėjimą, globojo ūkį ir kultūrą, buvo lietuvių tautos namai. Svarbiausias šios knygos uždavinys – parodyti, kaip atsirado senoji Lietuvos valstybė, kaip ji suklestėjo, vėliau menko, nyko ir svetimų jėgų buvo naikinta. Knyga parengta remiantis profesoriaus paskaitomis, skaitytomis Vilniaus universitete, atsižvelgta į pastarųjų metų tyrinėjimus, į daugelį klausimų mėginta pažvelgti naujai, originaliai. Daugiausia dėmesio skirta valstybingumo raidos aspektams. Knygą išleido Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Lietuvos dailės muziejus. Redagavo Irena Babiliūtė ir Gintarė Petuchovaitė, dizainą ir maketą sukūrė Gediminas Akelaitis ir Vita Andriušytė (dizaino studija „Savas takas“ ir ko).

Prof. Mečislovo Jučo 1955–2011 m. bibliografijos rodyklėje suregistruoti per penkiasdešimt septynerius metus paskelbti jo darbai: knygos, moksliniai straipsniai, publikacijos enciklopedijose, periodinėje spaudoje, interneto tinklalapiuose, redaguoti ir recenzuoti leidiniai (tarp jų ir disertacijos, diplominiai darbai). Skelbiama literatūra apie prof. M. Jučą ir jo mokslinius darbus. Taip pat publikuojamas akad. prof. habil. dr. Vytauto Merkio įžanginis straipsnis, pristatantis svarbiausius prof. M. Jučo biografijos faktus ir mokslinius tyrinėjimus, bei bibliografijos sudarytojos žodis. Bibliografijos rodyklę išleido Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedra. Leidinį parengė Elvyra Matonienė, Irena Valikonytė ir Birutė Verbiejūtė. Redagavo Laima Kunickytė. Dizainą ir maketą sukūrė Virgaudas Minialga (dizaino studija „Savas takas“ ir ko).

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vasarą Valdovų rūmų muziejus dirba ilgiau!

20240531

Pradedame vasaros sezoną, kuris bus pilnas puikios muzikos, kino bei istorijos. Taip pat ilgėja muziejaus darbo laikas ir jame galėsite apsilankyti visomis savaitės dienomis!

MUZIEJAUS DARBO LAIKAS VASARĄ (birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d.):
I, II, III, VII 10.00–18.00
IV, V, VI 10.00–20.00
 

Plačiau

Dr. Tomos Zarankaitės-Margienės ir kolegų archeologų knyga – „Top 30“ knygų sąraše!

20240614

15min.lt vyr. redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas parengė 30-ies geriausių negrožinės literatūros knygų sąrašą. Labai džiaugiamės, kad Valdovų rūmų muziejaus kultūros istorikė dr. Toma Zarankaitė-Margienė, kartu su kitais autoriais – dr. Giedre Piličiauskiene ir dr. Povilu Blaževičiumi, išrinkta kaip vieno geriausių leidinių autorė. Kolektyvinė monografija „Šunys Lietuvoje XIII–XVIII amžiuje“ (Vilniaus universiteto leidykla) buvo pristatyta šiais metais per knygų mugę.

Plačiau

Publikuota: 2011-06-20 Atnaujinta: 2011-09-22 08:56
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika