Filmo „Epitafija Barborai Radvilaitei“ peržiūra

Tarptautinės akcijos „Muziejų naktis“ proga 2011 m. gegužės 13 d. 17.30 val. Renesansinėje audiencijų menėje bus rodomas 1982 metais lenkų režisieriaus Januszo Majewskio sukurtas istorinis filmas „Epitafija Barborai Radvilaitei“.

Istorinės sąmonės kontekste Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė neabejotinai yra žymiausia visų laikų Lietuvos moteris.

Jos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto meilės istorija daugiau panaši į sensacingo filmo scenarijų nei į realiai vykusią dviejų įsimylėjelių dramą. Stipri valstybės valdovo meilė moteriai ir dėl jos atsisakymas karūnos - toks reiškinys neįspraudžiamas į XVI amžiaus žmonių sąmonės rėmus.

Ši įsimylėjelių poros drama dar ir šiandien, po 500 metų, žadina žmonių vaizduotę. Galbūt ji net įspūdingesnė už visiems gerai žinomą Romeo ir Džiuljetos istoriją.

Barboros ir Žygimanto ryšys įkvėpė daugelį literatūros, dailės, šokio meno kūrėjų, kino meistrų. Jų darbai mums šiandien atgaivina istorinę atmintį: jaunos karalienės mirtį, apipintą kraupiomis istorijomis, jos trumpą karūnacijos triumfą ir su Barboros vardu siejamą sąmyšį valstybėje, Žygimanto Augusto pasiryžimą bet kokia kaina likti kartu su Barbora.

2011 m. gegužės mėnesį minėdami šios ypatingos Lietuvai istorinės asmenybės 460 metų mirties metines, kartu su Lenkijos institutu Vilniuje, kviečiame į atkuriamus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus filmo „Epitafija Barborai Radvilaitei“ peržiūrai.

„Epitafija Barborai Radvilaitei“ (Epitafium dla Barbary Radziwiłłówny)
Lenkija, 1982, 89 min.
Režisierius Janusz Majewski
Scenarijaus autoriai: Halina Auderska, Stanisaw Kasprzysiak, Janusz Majewski
Vaidina: Anna Dymna, Jerzy Zielnik, Aleksandra Śląska, Krzysztof Kolberger

Filmo veiksmas prasideda jau po Barboros Radvilaitės mirties. 1551 m. gegužės 8 d. Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė miršta Krokuvoje būdama 33 metų amžiaus. Barboros pageidavimu, ji bus palaidota Lietuvoje. Iškilminga laidotuvių procesija, lydima Žygimanto Augusto, visą mėnesį per miestus ir miestelius keliauja iš Krokuvos į Vilnių, kur Katedroje Didžioji kunigaikštienė atgula amžino poilsio.

Filmas bus rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Karalaičio šventojo Kazimiero šlovei

20240301

1604 m. iškilmingą eiseną su popiežiaus pašventinta šv. Kazimiero vėliava, skelbiančia, kad karalaitis Kazimieras (1458–1484) iškeltas į šventųjų garbę, pasitiko angelais apsirengę miestiečiai su rožėmis ir lelijomis rankose. Nuo pirmosios dangiškajam Lietuvos globėjui skirtos iškilmingos procesijos ypatingą pagarbą šv. Kazimierui išsaugojome ir vėlesniais laikais.

Plačiau

Renesanso šedevras – Valdovų rūmų muziejuje

20240223

Valdovų rūmų muziejus pristato vieno žymiausių visų laikų italų dailininkų, Renesanso genijaus Džovanio Belinio (Giovanni Bellini, apie 1430–1516) paveikslą „Dievo Motina su Kūdikiu“. Jis eksponuojamas Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijoje, specialiai šedevrui įrengtoje erdvėje.

Plačiau

Maltos prezidentas nustebo Valdovų rūmų muziejuje radęs žymiausio Maltos dailininko darbą

20240228

Maltos Respublikos prezidentas dr. Georgeʼas Williamas Vella su žmona Miriam Vella, lankydamasis Lietuvoje, pageidavo daugiau pažinti ir Lietuvos istoriją, paveldą, abi valstybes siejusius ryšius. Valdovų rūmų muziejuje svečius lydėjęs gidas dr. Povilas Dikavičius pasakojo apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus ir čia rezidavusius valdovus. Prezidentas maloniai nustebo išgirdęs Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Neapolio karališkosios princesės ir Bario bei Rosano kunigaikštienės Bonos Sforcos vardą, domėjosi jungtimis su Italija, Sforcų gimine.

Plačiau

Su muziejaus ekspozicija gali susipažinti ir neregiai. Planuojama daugiau naujovių

20240229

Šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje veikianti paroda „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“ parengta konsultuojantis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovais. Parodos kuratoriai norėjo Gotikos epochos interjero puošmenas – krosnių koklius – pristatyti taip, kad ir regėjimo negalią turintys lankytojai galėtų pažinti Lietuvos valdovų gyvenamąją aplinką XV amžiuje. Taip parodoje atsirado iš medžio išdrožtų bei gipsinių matricų, ant kurių užliejus molio senaisiais laikais būdavo formuojami ir degami krosnių kokliai.

Plačiau

Publikuota: 2011-05-03 Atnaujinta: 2011-07-15 17:07
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika