Filmo „Epitafija Barborai Radvilaitei“ peržiūra

Tarptautinės akcijos „Muziejų naktis“ proga 2011 m. gegužės 13 d. 17.30 val. Renesansinėje audiencijų menėje bus rodomas 1982 metais lenkų režisieriaus Januszo Majewskio sukurtas istorinis filmas „Epitafija Barborai Radvilaitei“.

Istorinės sąmonės kontekste Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė neabejotinai yra žymiausia visų laikų Lietuvos moteris.

Jos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto meilės istorija daugiau panaši į sensacingo filmo scenarijų nei į realiai vykusią dviejų įsimylėjelių dramą. Stipri valstybės valdovo meilė moteriai ir dėl jos atsisakymas karūnos - toks reiškinys neįspraudžiamas į XVI amžiaus žmonių sąmonės rėmus.

Ši įsimylėjelių poros drama dar ir šiandien, po 500 metų, žadina žmonių vaizduotę. Galbūt ji net įspūdingesnė už visiems gerai žinomą Romeo ir Džiuljetos istoriją.

Barboros ir Žygimanto ryšys įkvėpė daugelį literatūros, dailės, šokio meno kūrėjų, kino meistrų. Jų darbai mums šiandien atgaivina istorinę atmintį: jaunos karalienės mirtį, apipintą kraupiomis istorijomis, jos trumpą karūnacijos triumfą ir su Barboros vardu siejamą sąmyšį valstybėje, Žygimanto Augusto pasiryžimą bet kokia kaina likti kartu su Barbora.

2011 m. gegužės mėnesį minėdami šios ypatingos Lietuvai istorinės asmenybės 460 metų mirties metines, kartu su Lenkijos institutu Vilniuje, kviečiame į atkuriamus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus filmo „Epitafija Barborai Radvilaitei“ peržiūrai.

„Epitafija Barborai Radvilaitei“ (Epitafium dla Barbary Radziwiłłówny)
Lenkija, 1982, 89 min.
Režisierius Janusz Majewski
Scenarijaus autoriai: Halina Auderska, Stanisaw Kasprzysiak, Janusz Majewski
Vaidina: Anna Dymna, Jerzy Zielnik, Aleksandra Śląska, Krzysztof Kolberger

Filmo veiksmas prasideda jau po Barboros Radvilaitės mirties. 1551 m. gegužės 8 d. Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė miršta Krokuvoje būdama 33 metų amžiaus. Barboros pageidavimu, ji bus palaidota Lietuvoje. Iškilminga laidotuvių procesija, lydima Žygimanto Augusto, visą mėnesį per miestus ir miestelius keliauja iš Krokuvos į Vilnių, kur Katedroje Didžioji kunigaikštienė atgula amžino poilsio.

Filmas bus rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalis kviečia pasinerti į muzikinį pasakų pasaulį

20240829

Keturioliktasis tarptautinis edukacinis Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalis Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose kviečia šeimas su vaikais į festivalio atidarymo renginį – edukacinio leidinio „Garsų žemėlapis“ pristatymą-koncertą rugsėjo 7 dieną. Vartydami animacijos studijos „Meinart“ ir Valdovų rūmų muziejaus komandos parengtą ir išleistą edukacinį leidinį „Garsų žemėlapis“, mažieji lankytojai galės daugiau sužinoti apie Valdovų rūmuose saugomus muzikinius eksponatus ir muzikos instrumentus. 

Plačiau

Naujoji Valdovų rūmų muziejaus partnerė – Marijampolės kolegija

20240916

Valdovų rūmų muziejus toliau stiprina ryšius su pedagogus rengiančiomis aukštosiomis mokyklomis. 2021 m. pasirašyta strateginio bendradarbiavimo sutartis su Vytauto Didžiojo universitetu, o šį rudenį nuspręsta bendradarbiauti ir su Marijampolės kolegija. Bendradarbiavimo sutartį pasirašė muziejaus vadovas dr. Vydas Dolinskas ir Marijampolės kolegijos l. e. p. direktorė Alė Murauskienė.

Plačiau

„Banchetto musicale“ koncerte – garsiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės meilės istorija

20240918

Legendomis apipinta Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija, Barboros grožis ir šiandien įkvepia kūrėjus. Muzikinį šios istorijos pasakojimą tarptautinio senosios muzikos festivalio „Banchetto Musicale“ koncerte „Laiškas Barborai“ rengia ansamblis „Ineffabilis“ (Šveicarija). Šveicarijoje trijų prestižinio senosios muzikos instituto Schola Cantorum Basiliensis absolventų įkurtas ansamblis kviečia mažuosius ir vyresnius klausytojus garsiąją istoriją patirti klausant karališkąją porą supusios Renesanso laikų dvaro muzikos: paslaptingų prancūziškų chanson dainų, itališkų frottola šokių ir į lietuvių kalbą išverstų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų giesmių.

Plačiau

Publikuota: 2011-05-03 Atnaujinta: 2011-07-15 17:07
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika