2011 m. kovo 30 d. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Renesansinėje audiencijų menėje vyks vakaras „Iš Braunsbergo vargonų tabulatūros“. Tai pagal to paties pavadinimo kompaktinę plokštelę, įrašytą leidyklos „Semplice“, Valdovų rūmų muziejuje parengta programa. Dauguma koncerte skambėsiančių kūrinių bus atlikti pirmą kartą po keturių šimtmečių tylos.
Kultūros vakare dalyvaus prof. GIEDRĖ LUKŠAITĖ-MRÁZKOVÁ (klavesinas, Čekija), muzikologė habil. dr. JŪRATĖ TRILUPAITIENĖ, muzikos įrašų leidyklos „Semplice“ vadovė RŪTA SKUDIENĖ, arfininkė IEVA BAUBLYTĖ ir Vilniaus miesto savivaldybės kamerinis choras „JAUNA MUZIKA“ (meno vadovas ir dirigentas VACLOVAS AUGUSTINAS). Vakaro programą komentuos muzikologė ŽIVILĖ STONYTĖ. Skambės Džovanio Batistos Kočiolos (Giovanni Battista Cocciola), Petruso de Drusinos (Petrus de Drusina), Diomedo Kato (Diomedes Cato) ir kitų, rankraštyje neidentifikuotų, kompozitorių kūriniai.
Braunsbergo vargonų tabulatūra – sudėtingo likimo natų rankraštis, reikšmingas muzikinės kultūros paminklas, atspindintis plačią XVII a. Rytų Prūsijos, Lenkijos ir Lietuvos muzikinės kultūros panoramą.
XVII a. pradžioje ėmus plėtotis įvairiems instrumentinės muzikos žanrams, vokaliniai bažnytiniai ir pasaulietiniai kūriniai neretai buvo perrašomi į vargoninę faktūrą. Savita, tačiau neilgai gyvavusia naująja vokiškos notacijos sistema užrašytos vargonų tabulatūros pasižymėjo universalumu ir dažnai atlikėjams atstojo partitūras. Ši tabulatūra pradėta rašyti XVII a. pradžioje Braunsbergo jėzuitų kolegijoje, kuri priklausė Lietuvos jėzuitų provincijai. Kolegijoje dėstė žymūs 1579 m. įsteigto Vilniaus universiteto profesoriai. Glaudūs XVII a. Vilniaus ir Braunsbergo jėzuitų ryšiai leidžia manyti, kad daugelis tabulatūros kūrinių buvo bendra šių aukštųjų mokyklų muzikinio repertuaro dalis. Nuo 1612 m. aktyvus Braunsbergo kolegijos muzikinio gyvenimo dalyvis turėjo būti jos auklėtinis Jokūbas Apfelis (Jacobus Apfell), šios tabulatūros sudarytojas. Nėra žinių, iki kada J. Apfelis mokėsi bei gyveno Braunsberge ir kada išvyko į Olivos cistersų ordino vienuolyną, į kurį atsivežė natų rankraštį „Liber tabulatura“ – tai pirmieji tabulatūroje įrašyti žodžiai. Uždarius Olivos vienuolyną, nuo 1831 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos tabulatūra buvo saugoma Karaliaučiuje, Prūsijos valstybiniame archyve. Keičiantis saugojimo vietai rankraštis imtas skirtingai vadinti – Karaliaučiaus, Olivos, Braunsbergo arba Vilniaus tabulatūra, – tačiau pagal kilmės vietą jį reikėtų vadinti Braunsbergo vargonų tabulatūra.
Rankraštyje yra per 300 neidentifikuotų ir žinomų XVI–XVII a. Vakarų Europos bei Prūsijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje dirbusių kompozitorių kūrinių. Šiuo metu tabulatūra saugoma Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje (F 15-284).
Tyrinėjant ir šifruojant rankraštį, reikšmingu „muzikinės archeologijos“ atradimu tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio, Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono, III Lietuvos Statuto rengėjo, vieno žymiausių LDK ir Abiejų Tautų Respublikos politinio veikėjo Leono Sapiegos Vilniaus rūmų kapelos vadovo, italų kompozitoriaus Džovanio Batistos Kočiolos (Giovanni Battista Cocciola) kūriniai. Apie Dž. B. Kočiolą ir jo tarnystę Leonui Sapiegai rašė žymūs XVIII–XIX a. biografai ir žinynų sudarytojai. Kompozitoriaus kūriniai 1615–1625 m. buvo išspausdinti Venecijoje ir Antverpene. Braunsbergo tabulatūroje įrašytos kelios Dž. B. Kočiolos kompozicijos, tačiau autorius nurodytas tik vienos „Veni dilecte mi“. Kitų Dž. B. Kočiolos kūrinių autorystė bei literatūrinis tekstas buvo nustatyti remiantis įvairiais šaltiniais, saugomais Lenkijos, Vokietijos, Vengrijos, Švedijos bibliotekose ir archyvuose.
Vakaro metu skambės ir lenkų kilmės muziko Petruso de Drusinos (Petrus de Drusina) bei Vilniuje gyvenusio italų liutnininko Diomedo Kato (Diomedes Cato), kitų rankraštyje neidentifikuotų autorių kūriniai.
Jūratė Trilupaitienė
