Kultūros vakaras „Iš Braunsbergo vargonų tabulatūros“

2011 m. kovo 30 d. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Renesansinėje audiencijų menėje vyks vakaras „Iš Braunsbergo vargonų tabulatūros“. Tai pagal to paties pavadinimo kompaktinę plokštelę, įrašytą leidyklos „Semplice“, Valdovų rūmų muziejuje parengta programa. Dauguma koncerte skambėsiančių kūrinių bus atlikti pirmą kartą po keturių šimtmečių tylos.

Kultūros vakare dalyvaus prof. GIEDRĖ LUKŠAITĖ-MRÁZKOVÁ (klavesinas, Čekija), muzikologė habil. dr. JŪRATĖ TRILUPAITIENĖ, muzikos įrašų leidyklos „Semplice“ vadovė RŪTA SKUDIENĖ, arfininkė IEVA BAUBLYTĖ ir Vilniaus miesto savivaldybės kamerinis choras „JAUNA MUZIKA“ (meno vadovas ir dirigentas VACLOVAS AUGUSTINAS). Vakaro programą komentuos muzikologė ŽIVILĖ STONYTĖ. Skambės Džovanio Batistos Kočiolos (Giovanni Battista Cocciola), Petruso de Drusinos (Petrus de Drusina), Diomedo Kato (Diomedes Cato) ir kitų, rankraštyje neidentifikuotų, kompozitorių kūriniai.

Braunsbergo vargonų tabulatūra – sudėtingo likimo natų rankraštis, reikšmingas muzikinės kultūros paminklas, atspindintis plačią XVII a. Rytų Prūsijos, Lenkijos ir Lietuvos muzikinės kultūros panoramą.

XVII a. pradžioje ėmus plėtotis įvairiems instrumentinės muzikos žanrams, vokaliniai bažnytiniai ir pasaulietiniai kūriniai neretai buvo perrašomi į vargoninę faktūrą. Savita, tačiau neilgai gyvavusia naująja vokiškos notacijos sistema užrašytos vargonų tabulatūros pasižymėjo universalumu ir dažnai atlikėjams atstojo partitūras. Ši tabulatūra pradėta rašyti XVII a. pradžioje Braunsbergo jėzuitų kolegijoje, kuri priklausė Lietuvos jėzuitų provincijai. Kolegijoje dėstė žymūs 1579 m. įsteigto Vilniaus universiteto profesoriai. Glaudūs XVII a. Vilniaus ir Braunsbergo jėzuitų ryšiai leidžia manyti, kad daugelis tabulatūros kūrinių buvo bendra šių aukštųjų mokyklų muzikinio repertuaro dalis. Nuo 1612 m. aktyvus Braunsbergo kolegijos muzikinio gyvenimo dalyvis turėjo būti jos auklėtinis Jokūbas Apfelis (Jacobus Apfell), šios tabulatūros sudarytojas. Nėra žinių, iki kada J. Apfelis mokėsi bei gyveno Braunsberge ir kada išvyko į Olivos cistersų ordino vienuolyną, į kurį atsivežė natų rankraštį „Liber tabulatura“ – tai pirmieji tabulatūroje įrašyti žodžiai. Uždarius Olivos vienuolyną, nuo 1831 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos tabulatūra buvo saugoma Karaliaučiuje, Prūsijos valstybiniame archyve. Keičiantis saugojimo vietai rankraštis imtas skirtingai vadinti – Karaliaučiaus, Olivos, Braunsbergo arba Vilniaus tabulatūra, – tačiau pagal kilmės vietą jį reikėtų vadinti Braunsbergo vargonų tabulatūra.

Rankraštyje yra per 300 neidentifikuotų ir žinomų XVI–XVII a. Vakarų Europos bei Prūsijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje dirbusių kompozitorių kūrinių. Šiuo metu tabulatūra saugoma Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje (F 15-284).

Tyrinėjant ir šifruojant rankraštį, reikšmingu „muzikinės archeologijos“ atradimu tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio, Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono, III Lietuvos Statuto rengėjo, vieno žymiausių LDK ir Abiejų Tautų Respublikos politinio veikėjo Leono Sapiegos Vilniaus rūmų kapelos vadovo, italų kompozitoriaus Džovanio Batistos Kočiolos (Giovanni Battista Cocciola) kūriniai. Apie Dž. B. Kočiolą ir jo tarnystę Leonui Sapiegai rašė žymūs XVIII–XIX a. biografai ir žinynų sudarytojai. Kompozitoriaus kūriniai 1615–1625 m. buvo išspausdinti Venecijoje ir Antverpene. Braunsbergo tabulatūroje įrašytos kelios Dž. B. Kočiolos kompozicijos, tačiau autorius nurodytas tik vienos „Veni dilecte mi“. Kitų Dž. B. Kočiolos kūrinių autorystė bei literatūrinis tekstas buvo nustatyti remiantis įvairiais šaltiniais, saugomais Lenkijos, Vokietijos, Vengrijos, Švedijos bibliotekose ir archyvuose.

Vakaro metu skambės ir lenkų kilmės muziko Petruso de Drusinos (Petrus de Drusina) bei Vilniuje gyvenusio italų liutnininko Diomedo Kato (Diomedes Cato), kitų rankraštyje neidentifikuotų autorių kūriniai.

Jūratė Trilupaitienė

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pažintis su turtingas meno kolekcijas saugančia Lenkijos mokslų ir menų akademija – paskaitą skaitys akademikas hab. dr. Janas Ostrovskis

20240617

Birželio 28 d., penktadienį, 18 val. Valdovų rūmų muziejuje bus skaitoma paskaita apie išskirtinius fondus turinčią Lenkijos menų ir mokslų akademiją. Iš šių fondų į muziejų atvežta tarptautinė graviūrų paroda „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“ bus atidaryta paskaitos „Lenkijos mokslų ir menų akademija bei jos rinkiniai“ išvakarėse. Vieną seniausių Lenkijos mokslo institucijų ir jos kolekcijas pristatys žymus lenkų dailės istorikas, Lenkijos mokslų ir menų akademijos prezidentas, buvęs ilgametis Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktorius, Valdovų rūmų muziejaus tarybos garbės narys, akademikas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Janas Ostrovskis (Jan Ostrowski).

Plačiau

Dr. Tomos Zarankaitės-Margienės ir kolegų archeologų knyga – „Top 30“ knygų sąraše!

20240614

15min.lt vyr. redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas parengė 30-ies geriausių negrožinės literatūros knygų sąrašą. Labai džiaugiamės, kad Valdovų rūmų muziejaus kultūros istorikė dr. Toma Zarankaitė-Margienė, kartu su kitais autoriais – dr. Giedre Piličiauskiene ir dr. Povilu Blaževičiumi, išrinkta kaip vieno geriausių leidinių autorė. Kolektyvinė monografija „Šunys Lietuvoje XIII–XVIII amžiuje“ (Vilniaus universiteto leidykla) buvo pristatyta šiais metais per knygų mugę.

Plačiau

Publikuota: 2011-03-22 Atnaujinta: 2011-07-17 12:07
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika