Viduramžių prabanga – lova. Paskutinė galimybė apsilankyti parodoje

Viduramžių prabanga – lova. Paskutinė galimybė apsilankyti parodoje

 
Šiandien lova atrodo toks savaime suprantamas namų baldas, kad retai susimąstome, kokią prabangą ji galėjo reikšti prieš kelis šimtus metų. Tačiau XIV–XV a. Europoje lova su čiužiniu, patalyne, pagalvėmis ir šiltais apklotais buvo ne kiekvieno namų ūkio kasdienybė. Tais laikais žmonės miegodavo ant suolų, pakylų, šiaudų ar kitų paklotų, net skrynios, kuriose laikyti audiniai ir kitas namų turtas, kartais tapdavo poilsio vieta.
 
Tai, kaip gyveno žmonės prieš daugiau kaip šešis šimtus metų, atskleidžia netikėtas istorinis šaltinis – Vytauto Didžiojo ir Vokiečių ordino laiškai. Šią korespondenciją tyrusi istorikė dr. Rūta Čapaitė savo tyrimų rezultatus pristatė Valdovų rūmų muziejuje, parodą „Eina garsas nuo Malburgo... Malborko lobiai“ lydinčioje kultūros programoje. Beje, šis savaitgalis – paskutinis, kai galima apžiūrėti tarptautinę parodą ir sužinoti, kaip gyveno Vokiečių ordino riteriai-vienuoliai, kokia buitis juos supo, kokius meno kūrinius jie kolekcionavo, taip pat pamatyti daugybę kitų įdomių artefaktų.
 
Istorikė dr. R. Čapaitė sako, kad istoriniuose šaltiniuose užfiksuotos kasdienybės detalės papildo žinias ir gali nustebinti ne mažiau nei išlikusios vertybės. Intensyvus Vytauto Didžiojo susirašinėjimas su Vokiečių ordino magistrais leidžia pažvelgti į Lietuvos valdovo kasdienybę: laiškų pristatymo skubą, raštininkų darbą, valdovo poilsio įpročius. Laiškai ir dokumentai leidžia kur kas artimiau pažinti Gotikos epochą.
 
Pasak dr. R. Čapaitės, 1429 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, atsakydamas į Vokiečių ordino pasiuntinių laišką, paminėjo, kad jį gavo jau labai vėlai – „mes ėjome gultis į lovą“. „Gal skamba juokingai, bet anais laikais, XV a. trečiajame dešimtmetyje, lova iš tikrųjų buvo prabangos dalykas, elitinis baldas“, – sako istorikė dr. R. Čapaitė. Lova buvo toks svarbus komforto ir statuso elementas, kad jos paminėjimas laiške tampa iškalbinga istorine detale.
 
Lovos prabangą dažnai lėmė patalynė, čiužiniai, apklotai, pagalvės, o turtingųjų namuose – ir lovą gaubiančios užuolaidos, saugojusios nuo šalčio bei suteikusios privatumo. Mažiau pasiturinčiose šeimose vienoje lovoje miegodavo po kelis žmones, o tarnų ar ūkio pagalbininkų gyvenamosios erdvės dažnai būdavo įrengiamos pagal poreikį.
 
Kitokia buvo Vokiečių ordino riterių kasdienybė. Jų gyvenimą reglamentavo griežtos taisyklės: sveiki broliai turėjo miegoti vienoje bendroje patalpoje, o sergantys ar sužeisti riteriai būdavo gabenami į ligoninę Elbinge.
 
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Netekome Lietuvos architektūros, Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojo, inžinieriaus ir architekto restauratoriaus, paminklosaugininko dr. Kazio Napaleono Kitkausko (1931–2026)

Netekome Lietuvos architektūros, Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojo, inžinieriaus ir architekto restauratoriaus, paminklosaugininko dr. Kazio Napaleono Kitkausko (1931–2026)

20261117

Eidamas 96 gyvenimo metus, į Viešpaties namus iškeliavo žymus Lietuvos architektūros istorijos, Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojas, inžinierius ir paminklosaugininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas (1931–2026). Lapkričio 18 d. 17.30 val. Šv. Mišias už K. N. Kitkauską Vilniaus katedroje aukos vyskupas Arūnas Poniškaitis.

 

Plačiau

Valdovų rūmuose susitiko jaunieji istorijos žinovai

Valdovų rūmuose susitiko jaunieji istorijos žinovai

20261116

Lapkričio 12 d. Valdovų rūmų muziejus pakvietė Lietuvos moksleivius į išskirtinę istorinę kelionę – nacionalinį 9–10 klasių mokinių konkursą „Kelionė laiku: praeitis priklauso ateičiai“. 

 

 

Plačiau

Baroko operos istorija – Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalyje

Baroko operos istorija – Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalyje

20261111

Prieš 390 metų Vilniuje, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje, nuskambėjo pirmoji opera Lietuvoje. Šiai operos premjeros sukakčiai skirta šių metų tarptautinio edukacinio Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalio programa, kviečianti pažinti Baroko operos pasaulį, muziką ir scenos tradicijas. Šešioliktą kartą Valdovų rūmuose rengiamas festivalis tęsis iki lapkričio 29 dienos.
 

Plačiau

Publikuota: 2026-11-20 10:56 Atnaujinta: 2026-11-20 11:14
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika