Publikuota 20261117
2026 m. lapkričio 16 d., pirmadienio vakarą, eidamas 96 gyvenimo metus, į Viešpaties namus iškeliavo žymus Lietuvos architektūros ir jos istorijos, Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojas, inžinierius ir architektas restauratorius, paminklosaugininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas (1931–2026), dažniausiai pats pasirašydavęs kaip Napalys Kitkauskas.
Dr. K. N. Kitkauskas dar mokydamasis mokykloje įsitraukė į pasipriešinimo sovietinei okupacijai judėjimą. 1947 m. jis buvo areštuotas bei nubaustas 10 metų kalėti Mordovijos lageriuose. Į Lietuvą grįžo 1954 m. ir nusprendė per mokslą būti naudingu Lietuvai. 1960 m. baigė Kauno politechnikos institutą (šiandien – Kauno technologijos universitetas), o 1972–1977 m. studijavo Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – VILNIUS TECH – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) aspirantūroje (doktorantūroje). Studijų ir darbo metais dr. K. N. Kitkausko mokytojais bei artimais bičiuliais tapo žymus architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir iškilus architektūros istorikas dr. Stasys Abramauskas.
Architekto restauratoriaus darbą dr. K. N. Kitkauskas pradėjo Vilniaus mokslinėje restauracinėje gamybinėje dirbtuvėje (1960−1969), vėliau ilgai darbavosi Paminklų restauravimo institute (1969−1992), Pilių tyrimo centre „Lietuvos pilys“ (1993–2009). Profesinę ir mokslinę veiklą dr. K. N. Kitkauskas susiejo su Lietuvos valstybingumo centro – Vilniaus pilių, pirmiausiai Katedros ir Valdovų rūmų, – tyrimais ir pažinimo sklaida. Nuo 1968 m. jis beveik du dešimtmečius vadovavo Vilniaus katedros architektūriniams tyrimams, rengė jos remonto ir priežiūros projektus. Kartu su Lietuvos dailės muziejaus direktoriumi Romualdu Budriu ir kitais kolegomis kultūrininkais dr. K. N. Kitkauskas surado bei padėjo išsaugoti Vilniaus katedros lobyną – vieną vertingiausių istorinių Lietuvos meno kolekcijų. Jis noriai dalijosi Vilniaus katedros ir jos požemių tyrimų duomenimis: parengė ir išleido kelias knygas, vedė turiningas ekskursijas šventovę grąžinus tikintiesiems.
Dr. K. N. Kitkauskas nuo 1987 m. vadovavo Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose išlikusių autentiškų elementų architektūriniams tyrimams, parengė moksliškai pagrįstus ir išsamius šios rezidencijos atkūrimo retrospektyvinius brėžinius. Kartu su habil. dr. Vytautu Urbanavičiumi ir habil. dr. Adolfu Tautavičiumi tapo ne tik Valdovų rūmų teritorijos tyrimų vadovais, bet ir atkūrimo iniciatoriais, idėjos pagrindėjais. Įsisiūbuojant Valdovų rūmų atkūrimo procesui, dr. K. N. Kitkauskas tapo šio projekto moksliniu vadovu (1997–2009) ir nuosekliai, pagrįstai gynusiu istorinės rezidencijos atkūrimo idėją.
Dr. K. N. Kitkauskas ir jo vadovaujama architektų grupė kartu su kitais Valdovų rūmų teritoriją ir šios rezidencijos istoriją tyrinėjusiais specialistais sukaupė neįkainojamą nacionalinės reikšmės radinių kolekciją bei informaciją, kuri leido daug geriau pažinti Lietuvos kultūros, architektūros ir dailės raidą, patikslinti chronologiją. Savo tyrimų medžiagą ir išvadas jis paskelbė keliose knygose, daugybėje mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų.
Dr. K. N. Kitkauskas išsiskyrė ne tik kompetencija, bet ir puikiai valdė plunksną, sugebėjo argumentuotai bei patraukliai formuluoti mintis, dosniai dalijosi savo žiniomis su jaunesniais kolegomis, visuomene. Per daugiau nei keturis dešimtmečius aktyvios mokslinės veiklos jis paskelbė per 300 mokslinių bei mokslo populiarinimo publikacijų, aktyviai dalyvavo mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Dr. K. N. Kitkausko tyrimai iki šiol yra itin vertinami, žinomi bei dažnai cituojami ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusioje, Vokietijoje, Rusijoje, kitose šalyse.
Per ilgus mokslinio darbo metus dr. K. N. Kitkauskas dėmesį skyrė ir kitiems nacionalinės reikšmės Lietuvos kultūros paveldo objektams, – dalyvavo restauruojant Vilniaus Žemutinės pilies Naujojo arsenalo rūmus, rūpinosi Vilniaus Aukštutinės pilies išsaugojimu ir restauravimu, prisidėjo prie Vilniaus universiteto bibliotekos knygų saugyklos statybos Šv. Jono gatvėje, yra Biržų pilies tilto, Bijotų malūno atstatymo projektų autorius, vadovavo Kristijono Donelaičio memorialo Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose (Karaliaučiaus sritis, Rusija) tvarkymo darbams, vykdė kitus svarbius projektus.
Dr. K. N. Kitkauskas buvo aktyvus visuomenininkas. Jis vadovavo Kristijono Donelaičio draugijai ir Tautos fondo atstovybei Lietuvoje, taip pat buvo Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys, dėstė Vilniaus universitete, buvo Vilniaus miesto tarybos narys.
Ilgamečio Valdovų rūmų tyrinėtojo ir atkūrimo mokslinio projekto vadovo dr. K. N. Kitkausko reikšmingą įnašą į Lietuvos istorijos ir architektūros tyrinėjimus, svarbių paveldo objektų išsaugojimą, aktyvią ir įvairiopą visuomeninę ir kultūrinę veiklą, visuomenei pristatant Lietuvos materialiosios kultūros paveldo tyrimų žinias, iliustruoja aukšti valstybiniai apdovanojimai. Jis yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1990), šią nominaciją užsitarnavęs lietuvių istoriografijos klasika tapusiu veikalu „Vilniaus pilys“ (1989). Dr. K. N. Kitkauskas taip pat buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko ir Komandoro kryžiais (1995, 1999) bei ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi (2018). Jo nuopelnai Vilniaus miesto istorijos ir paveldo tyrinėjimams įvertinti Žygimanto Augusto medaliu (2001).
Dr. K. N. Kitkauskas tapo ir vienu Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų krikštatėvių. Jis buvo ilgametis muziejaus tarybos narys ir garbės narys, muziejaus periodinio leidinio „Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae“ tarptautinės redakcinės kolegijos narys. Dr. K. N. Kitkauskas, kol leido jėgos, buvo aktyvus Valdovų rūmų muziejaus parodų ir įvairių renginių lankytojas, dažnas svečias muziejaus mokslinių tyrimų ir kituose padaliniuose. Jis dovanojo Valdovų rūmų muziejui savo archyvą, biblioteką, valstybinius apdovanojimus ir kitas relikvijas, tapusias svarbiomis muziejinėmis vertybėmis, liudijančiomis Valdovų rūmų atkūrimo istoriją. Dar 2026 m. sausį Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje iškilmingai paminėtas de. K. N. Kitkausko 95 metų jubiliejus ir giedota „ilgiausių metų“... Tai buvo paskutinis jo apsilankymas Valdovų rūmuose.
Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė giliai liūdi dėl šios skaudžios netekties ir nuoširdžiai užjaučia Velionio artimuosius bei bendražygius. Tebūna lengva dr. Kaziui Napaleonui Kitkauskui jo taip mylėtos Lietuvos žemelė.
Atsisveikinti su dr. Kaziu Napaleonu Kitkausku bus galima Olandų g. esančiuose laidojimo namuose Vilniuje. Amžinojo poilsio jis atguls greta žmonos Laimutės Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Atsisveikinimo ir laidotuvių laikai bus patikslinti artimiausiu metu.