Publikuota 20260929
ICCROM (Tarptautinis kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo studijų centras) – tarpvyriausybinė organizacija, veikianti kultūros paveldo išsaugojimo srityje. Valdovų rūmų muziejaus projektų vadovė dr. Ingrida Veliutė dalyvauja ilgalaikėje ICCROM READY Track-2 programoje, prasidėjusioje 2026 m. birželį ir truksiančioje iki 2027 m. gegužės. Programa apima nuotolinius mokymus, intensyvią kontaktinę dalį Bukarešte ir atvejo studiją Lietuvoje. Įgyjama patirtis tiesiogiai siejasi su Valdovų rūmų muziejaus rengiamu HERITAGE RESILIENCE | H-READY projektu ir muziejui pavesta nacionalinės svarbos funkcija – stiprinti muziejų, bibliotekų ir valstybės archyvų kompetencijas, reikalingas pasirengti mobilizacijos ir ekstremaliųjų situacijų atvejais išsaugoti kultūros vertybes.
– Kodėl Jums buvo svarbu dalyvauti būtent ICCROM READY Track 2 mokymuose?
– Krizių valdymas ir pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms man artima tema, o Valdovų rūmams, rengiantis H-READY projektui ir įgyvendinant muziejui pavestą nacionalinės svarbos funkciją, svarbu pažinti tarptautines praktikas. Galimybė vienoje programoje dirbti su specialistais iš 19 valstybių, patyrusiais lektoriais ir praktikais leidžia ne tik perimti metodikas, bet ir kurti partnerių tinklą, kurio nuo 2027 m. itin reikės įgyvendinant H-READY Lietuvoje. Esu labai dėkinga ICCROM READY Track-2 projekto vadovei Aparnai Tandon ir jos komandai už galimybę tapti šios programos dalimi ir papildyti turimas kompetencijas žiniomis apie pirmąją pagalbą paveldui.
– Kokia svarbiausia mintis, kurią parsivežėte iš Bukarešto?
– Kad kultūros paveldo apsauga krizės metu prasideda ne tada, kai krizė jau įvyko, o pasirengimas jai nėra vien planas stalčiuje. Svarbu atpažinti rizikas, įsivertinti turimus pajėgumus ir silpnąsias vietas, iš anksto susitarti dėl atsakomybių ir visa tai praktiškai išbandyti.
– Kaip ICCROM patirtis susijusi su Valdovų rūmų muziejaus funkcija?
– Mokymuose praktiškai nagrinėjome rizikų ir pajėgumų vertinimą, tarpinstitucinį koordinavimą, žalos ir rizikos vertinimą, saugią prieigą, kultūros vertybių gelbėjimą, laikiną saugojimą ir perėjimą nuo reagavimo prie atkūrimo. Todėl mano dalyvavimas ICCROM READY Track-2 tiesiogiai susijęs su nuo 2027-ųjų startuosiančio tarptautinio H-READY projekto ir mokymų programos Lietuvos specialistams rengimu. Valdovų rūmų muziejui teks atsakomybė ne tik dalytis teorinėmis žiniomis, bet ir praktiškai išbandyti įvairius bendradarbiavimo modelius bei šią patirtį perduoti kitoms atminties institucijoms.
– Kodėl tam tinkama būtent Valdovų rūmų aplinka?
– Valdovų rūmai nėra izoliuotas pastatas – arba, kaip ne kartą skambėjo mokymuose, paveldas nėra izoliuota sala. Esame UNESCO saugomo Vilniaus istorinio centro, Katedros aikštės, Aukštutinės ir Žemutinės pilių aplinkoje. Čia susikerta gamta, kultūros paveldas, lankytojų ir renginių srautai, viešosios erdvės, archeologiniai sluoksniai, infrastruktūra ir daugelio institucijų atsakomybės. Todėl savo atvejo studijai Lietuvoje pasirinkau būtent šią mums visiems svarbią teritoriją.
– Ką iš ICCROM norėtumėte perkelti į H-READY?
– Labai norėčiau, kad mokymai ir pratybos nebūtų demonstraciniai. Jie turi padėti realiai atrasti spragas, padėti išsiaiškinti, kas priima sprendimus, ar institucijos susikalba, ar turime reikalingą informaciją ir priemones. Ne mažiau svarbus bendras profesinis žodynas, iš anksto sukurti ryšiai ir tarptautinių ekspertų tinklas. Bet kokia krizė – ar tai būtų potvynis, gaisras ar kita ekstremali situacija – nebėra tinkamas laikas kurti bendradarbiavimą, tai reikia daryti dabar, taikos metu.
– Kuo buvo praktiški Bukarešte vykę mokymai?
– Bukarešte nedirbome vien auditorijoje. Dirbome prie kelių objektų, o pagrindinė mūsų simuliacija vyko prie architekto Paulio Gottereau istorinio namo Strada Georges Clemenceau Nr. 7. Pagal mokymų scenarijų pastatas buvo nukentėjęs nuo žemės drebėjimo ir pažymėtas geltona žyma – patekti į jį buvo galima tik ribotai, kol bus atliktas išsamesnis saugumo vertinimas. Turėjome veikti taip, tarsi būtume atvykę į realią ekstremaliąją situaciją: vertinome, ar prie pastato saugu artintis, analizavome jo būklę ir galimus antrinius pavojus, dokumentavome pažeidimus, skaičiavome ir registravome architektūrinius fragmentus bei kitus elementus, nustatinėjome, ką būtina gelbėti pirmiausia. Ėmėme interviu, rinkome informaciją apie pastatą ir jo vertes, o tada praktiškai stabilizavome pažeistus elementus, kad apsaugotume juos nuo tolesnio irimo. Tai buvo labai konkretus būdas suprasti, ką reiškia pirmoji pagalba paveldui – ne teoriškai, o praktiškai dirbant su objektu ir priimant sprendimus vietoje.
Bukareštas tokiems mokymams suteikia ypatingą kontekstą. 1977 m. Vrančos žemės drebėjimas buvo vienas skaudžiausių šiuolaikinės Rumunijos istorijoje, jo metu buvo apgadinta daug paveldo objektų, o seisminė rizika miestui tebėra aktuali. Žemės drebėjimo pažeidimai daugeliu aspektų leidžia mokytis veiksmų, aktualių ir tuomet, kai miestai nukenčia nuo sprogimų ar ginkluoto konflikto.
– Ar ICCROM mokymų esmė – kultūros vertybių evakavimas?
– Ne tik. ICCROM READY Track 2 programoje rengiami kultūros paveldo pirmosios pagalbos specialistai (Cultural First Aiders) – galima sakyti, savotiški paveldo „paramedikai“. Pirmoji pagalba paveldui yra labai svarbi, tačiau tikslas platesnis – kurti pasirengimo sistemą, kurioje atminties institucijos žinotų savo rizikas, turėtų apmokytus ekspertus ir priemones, mokėtų nustatyti prioritetus ir gebėtų veikti kartu su civilinės saugos, priešgaisrinės apsaugos, policijos, krašto apsaugos bei kitomis institucijomis.
Ukrainos patirtis parodė, kaip ši metodika veikia tikro karo sąlygomis. ICCROM kartu su Ukrainos partneriais į žalos ir rizikos vertinimo mokymus subūrė 77 įvairių sričių profesionalus iš 14 Ukrainos sričių. Buvo pritaikytos standartizuotos žalos ir rizikos vertinimo formos kilnojamajam, nekilnojamajam ir nematerialiam paveldui, sukurta mobilioji ir internetinė duomenų rinkimo programėlė, o sukaupti duomenys vėliau panaudoti GIS pagrįstam pavojuje esančio Ukrainos paveldo rizikos žemėlapiui kurti.
Mokymuose patirtimi dalijosi Maidano muziejaus generalinis direktorius Ihoris Pošyvailo – jo vadovaujamos organizacijos ir partnerių veikla nacionaliniu mastu jau padėjo parengti daugiau kaip 200 kultūros paveldo pirmosios pagalbos specialistų. Pašalinus tiesioginį pavojų žmonėms, jie gali įsitraukti vertinant žalą ir rizikas, dokumentuojant pažeidimus, nustatant prioritetus ir teikiant pirmąją pagalbą materialiam bei nematerialiam paveldui.
Ukrainos patirtis labai aiškiai parodo, kodėl pasirengti reikia iki krizės, o ne jos metu. Pirmiausia visada gelbėjami žmonės, bet mes tiek kartų esame kūrę savo tapatybę iš naujo, kad neturime prabangos ją dar kartą prarasti. Todėl tiesiog turime būti pasiruošę.
– Kokie tolesni planai?
– Bukareštu ICCROM READY Track 2 mokymai nesibaigė. Įgytas žinias toliau taikysiu atvejo studijoje, kurią reikės pristatyti baigiamajame programos etape. Be to, tęsiame bendradarbiavimą su Estijos, Latvijos ir Lenkijos kolegomis dėl tarptautinių standartų diegimo ir bendradarbiavimo galimybių. Laukia bene svarbiausias mūsų rengiamo H-READY projekto etapas – paraiškos teikimas ir sutarties pasirašymas. Tad veiklos tik intensyvėja.
