Publikuota 20260720
Valdovų rūmų muziejaus parodoje „Sugrįžtantis paveldas. 2018–2025 m. įsigyti tapybos darbai“ eksponuojamas Danijos princo Valdemaro Kristijono portretas slepia kur kas daugiau, nei galima pamatyti plika akimi. XIX a. datuojamas paveikslas, sukurtas pagal garsaus flamandų portretisto Justo Sustermanso (Justus Sustermans, 1597–1681) pirmavaizdį, pasirodo, buvo nutapytas ant gerokai senesnio darbo religine tema. Šią netikėtą paslaptį atskleidė jau įsigijus kūrinį atlikti technologiniai tyrimai.
Originalus Danijos princo Valdemaro Kristijono portretas saugomas Florencijos Pičių rūmuose (Palazzo Pitti). Manoma, kad jis buvo nutapytas princui viešint Florencijoje 1638–1639 metais. Lietuvos istorijai šis valdovas taip pat nėra svetimas – 1643 m. jis lankėsi Vilniuje ir buvo iškilmingai priimtas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos (1632–1648) rūmuose, jo garbei surengtas asmeninis priėmimas, kuriame dalyvavo ir karalienė bei didžioji kunigaikštienė Cecilija Renata Habsburgaitė.
Vienu netikėčiausių atradimų tapo šio paveikslo tyrimai, atlikti jau įsigijus kūrinį muziejaus rinkiniams. Kaip diskusijoje „Surasti, ištirti, susigrąžinti: vertybių paieškų, tyrimų ir restauravimo atodangos“ pasakojo paveikslų tyrėjas bei restauravimo technologas Rapolas Vedrickas, analizuodamas infraraudonųjų spindulių nuotraukas jis pastebėjo neįprastas detales – nuo princo lūpų žemyn besitęsiančią tamsią juostą ir šviesų dryžį paveikslo šone. Šie požymiai leido įtarti, kad po matomu dažų sluoksniu gali būti ankstesnis paveikslas. Tokius įtarimus patvirtino atlikta rentgeno nuotrauka. Pasukus rentgenogramą paaiškėjo visai kita kompozicija. Pagal matomus atributus – vienuolio abitą, rašomą knygą su plunksna ir balandį, simbolizuojantį Šventąją Dvasią, – R. Vedrickas identifikavo po portretu slypintį šv. Teresės Avilietės atvaizdą.
[-]
Kodėl taip nutiko, šiandien galima tik spėlioti. Tyrimai leidžia pamatyti paslėptą vaizdą, tačiau neatsako į klausimą, kodėl vienas paveikslas buvo paaukotas dėl kito. Viena iš galimų versijų – visiškai praktiška: dailininkas galėjo neturėti naujos drobės ir naujam užsakymui panaudojo senesnį paveikslą. Kita interpretacija siejama su pasikeitusiais laikais ir prioritetais – galbūt religinis siužetas tuo metu buvo mažiau aktualus nei pasaulietinis portretas. Tačiau nė viena iš šių versijų nėra patvirtinta, todėl tyrėjai vengia daryti kategoriškas išvadas.
Nors technologiniai tyrimai atskleidė po portretu slypintį senesnį paveikslą, restauratoriai neplanuoja jo atidengti. Pasak R. Vedricko, toks bandymas prilygtų Siamo dvynių atskyrimo operacijai – rizika itin didelė, nes galėtų būti nepataisomai pažeisti abu kūriniai. Todėl restauruojant Danijos princo portretą buvo dirbama itin atsargiai, siekiant išsaugoti ne tik matomą XIX a. tapybos sluoksnį, bet ir po juo slypintį ankstesnį kūrinį. Šiandien šv. Teresės Avilietės atvaizdą galima pamatyti tik rentgeno nuotraukoje.
Danijos princo Valdemaro Kristijono portretą ir kitus parodos „Sugrįžtantis paveldas. 2018–2025 m. įsigyti tapybos darbai“ eksponatus Valdovų rūmų muziejuje galima pamatyti iki rugpjūčio 16 dienos.
Diskusijos apie šį ir kitus parodos eksponatus įrašą rasite čia.
