Publikuota 20260622
Vokietija Lenkijai grąžino kelias išskirtines kultūros vertybes, prarastas Antrojo pasaulinio karo metais. Tai XIV a. rankraščio fragmentas su giesme „Gaude Mater Polonia“ ir auksinis žiedas, siejamas su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Senuoju (valdė 1506–1548).
Šios vertybės kartu su dešimčia kitų dingusių eksponatų sugrąžintos minint 35-ąsias Lenkijos ir Vokietijos Geros kaimynystės ir draugiško bendradarbiavimo sutarties metines. Neįkainojami artefaktai buvo pristatyti Varšuvos nacionalinės bibliotekos centriniuose rūmuose, o vėliau Žygimantui Senajam priskiriamas žiedas išvežtas eksponuoti į Krokuvą, Čartoriskių muziejų (Krokuvos nacionalinis muziejus).
„Tai nepaprastos kultūros paveldo vertybės. Jos yra mūsų istorijos dalis, materialus mūsų krašte klestėjusios kultūros liudijimas. Nepaisant karo ir dešimtmečius trukusio išsibarstymo, šis paveldas išliko ir vėl grąžintas ten, kur jam ir vieta“, – sakė Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministrė Marta Cenkovska (Marta Cienkowska).
Vienas svarbiausių sugrąžintų objektų – šeši XIV a. pergamentiniai lapai iš Viduramžių liturginio rankraščio, kuriuose užrašytas himnas „Gaude Mater Polonia“ ir muzikinė jo notacija. Šis kūrinys, sukurtas XIII a. šv. Stanislovui pagerbti, laikomas vienu seniausių lenkų ir lotynų kalbomis sukurtos religinės poezijos paminklų.
Rankraštį 2023 m. Berlyno valstybinėje bibliotekoje identifikavo muzikologas doc. dr. Pavelas Figurskis (Paweł Figurski). Mokslininko teigimu, aptiktame fragmente esantis tekstas skiriasi nuo iki šiol seniausia laikytos Kelcų liturginės knygos teksto, todėl naujai atrastas rankraštis gali būti ankstyviausias iki mūsų dienų išlikęs šios giesmės užrašas. Be to, jame aptikta ir kita giesmė – „Gratuletur ecclesia“, iki šiol žinoma tik iš vėlesnių rankraščių.
Ministrės teigimu, „Gaude Mater Polonia“ šimtmečius lydėjo svarbiausius religinius, valstybinius ir nacionalinius įvykius, todėl rankraščio sugrįžimas yra itin simboliškas. Giesmė laikoma vienu svarbiausių Lenkijos kultūros istorijos paminklų. Iki Antrojo pasaulinio karo rankraštis buvo saugomas Plocko kunigų seminarijos bibliotekoje. Ši biblioteka buvo viena vertingiausių istorinių bažnytinių bibliotekų Lenkijoje, tačiau 1939 m. jos rinkiniai buvo konfiskuoti ir išgabenti okupacinės valdžios. Po karo rankraščio fragmentas pateko į Berlyno valstybinės bibliotekos fondus.
Dar viena išskirtinė restitucijos vertybė – auksinis žiedas, kuris, remiantis istoriniais šaltiniais, priklausė Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam. Žiedas buvo rastas 1791 m., kai istorikas Tadas Čackis (Tadeusz Czacki), siekdamas apsaugoti karališkąsias relikvijas, atvėrė valdovo kapą Krokuvos Vavelio katedroje. Vėliau žiedas pateko į iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilusios giminės atstovės kunigaikštienės Izabelės Čartoriskos (1746–1835) rinkinius ir buvo saugomas vadinamojoje Karališkojoje skrynioje. Antrojo pasaulinio karo pradžioje ši kolekcija buvo paslėpta Seniavos rūmuose, tačiau netrukus ją pagrobė okupacinė vokiečių valdžia.
Apie Pforcheimo Juvelyrikos muziejuje saugomą žiedą, galimai priklausiusį Žygimantui Senajam, pirmoji paskelbė Liublino Marijos Kiuri-Sklodovskos (Marie Curie-Skłodowska) universiteto profesorė dr. Eva Letkevič (Ewa Letkiewicz). Atlikus išsamius kilmės tyrimus ir ekspertizes, 2023 m. Vokietijai buvo pateiktas oficialus prašymas dėl restitucijos, o 2026 m. gegužės 12 d. Pforcheimo miesto taryba priėmė sprendimą grąžinti artefaktą Lenkijai. Ateityje žiedas bus saugomas Kunigaikščių Čartoriskių muziejuje Krokuvoje.
Šiuo metu sugrąžintos vertybės eksponuojamos Varšuvos nacionalinės bibliotekos centriniuose rūmuose. Šios bibliotekos direktorius dr. Tomašas Makovskis (Tomasz Makowski) pabrėžė, kad rankraštis su „Gaude Mater Polonia“ pristatomas greta svarbiausių Lenkijos raštijos paminklų – Šventojo Kryžiaus pamokslų, Florijono psalmyno ir kitų nacionalinei kultūrai reikšmingų kūrinių.
Šiuo metu Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija vykdo per 200 restitucijos procesų 22 valstybėse. Nuo 2008 m. šaliai jau sugrąžinta 915 per Antrąjį pasaulinį karą prarastų kultūros vertybių, o vien nuo 2026 m. pradžios – 32 objektai.
Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos, Varšuvos Nacionalinės bibliotekos nuotraukos
