Publikuota 20260529
Šylant orams, į lietuvių virtuves grįžta lietuviškos vasaros simbolis – šaltibarščiai. Tačiau ar kada susimąstėte apie vieno svarbiausių šio patiekalo ingredientų kilmę? Šiandien be traškaus agurko neįsivaizduojame nė vieno šaltibarščių dubenėlio, tačiau kadaise ši daržovė buvo tikras valdovų stalo delikatesas. Agurkų kelias į lietuvių širdis prasidėjo dar Vytauto Didžiojo laikais.
Valdovų rūmų muziejaus istorikai primena, kad agurkų auginimui Lietuvoje XIV ir XV a. sandūroje pradžią davė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Jis iš Krymo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atgabeno kelis šimtus karaimų ir totorių šeimų. Su šiomis šeimomis į šalį atkeliavo ir unikali daržininkystės tradicija. Perėmę agurkų auginimo paslaptis iš Juodosios jūros baseino regione gyvenusių graikų, į Lietuvą jie atsivežė vertingų sėklų, kurios prigijo Lietuvos žemėje.
Šį egzotinį naujakurį greitai įvertino ir kiti Gediminaičių dinastijos nariai. Istoriniai šaltiniai liudija, kad agurkus pamėgo ir Vytauto pusbrolis – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. Tuometėse valdovo dvarų sąskaitose ši daržovė buvo įvardijama kaip išskirtinis, sveikatą stiprinantis ir gaivus skanėstas, puošęs iškilmingų puotų stalus.
Tačiau jau XVI a. iš Italijos atvykusi Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Bona Sforca neatpažįstamai pakeitė viso krašto mitybos įpročius. Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Senojo žmona į Vilnių atsivežė ne tik Viduržemio jūros regiono madą, bet ir meilę šviežiam maistui. Žinoma, kad ji ypač mėgo agurkų salotas, šią daržovę derindavo su įvairiomis itališkomis prieskoninėmis žolelėmis, kurios vietos didikams atrodė neregėta egzotika, gardino grietinėle. Jos dėka rūmų virtuvėje atsirado petražolių, šalavijų ir bazilikų, o agurkai tapo neatsiejama rafinuotos renesansinės kultūros dalimi.
Kultūros istorikė, Bonos Sforcos tyrėja dr. Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė pasakoja, kad Lietuvoje ir Lenkijoje tuo metu agurkų tiek daug neaugo, taigi Bona Sforca išreiškė nusivylimą, jog negali dažniau valgyti savo mėgstamų salotų – agurkų su grietinėle. Kadangi ji užaugo Italijoje, Apulijos regione, kur gausiai derėjo vidutinio ilgio agurkai, tai tikrai buvo pripratusi jais dažnai mėgautis.
Valdovų rūmų muziejus kviečia visus vilniečius ir miesto svečius prisiliesti prie šios gastronominės istorijos. Renesansiniame sodelyje lankytojai kviečiami apžiūrėti vešinčias valdovės atvežtas prieskonines žoleles, apžiūrėti atnaujintą fontaną.
Gegužės 29 d., penktadienį, per pietų pertrauką Renesansiniame sodelyje bus galima paragauti ir tradicinių ar valdoviškų šaltibarščių.
