Publikuota 20260323
2026 m. kovo 20 d. Užhorodo Tivodaro Legotskio krašto muziejus, esantis Užkarpatėje, Ukrainoje, atidarė parodą apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, audringą rezidencijos istoriją ir paveldą, lietuvių bei ukrainiečių ryšius, siekiančius X amžių. Muziejaus lankytojams stendinė paroda atveria svarbų bendros Europos, Ukrainos ir Lietuvos žemių, istorijos puslapį, kai dalis Ukrainos teritorijos priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Valdovų rūmuose Vilniuje užgimė politinės, kultūrinės ir teisinės tradicijos, tapusios reikšminga Ukrainos istorijos dalimi.
Parodos atidarymas Užhorode prasidėjo tylos minute, skirta pagerbti Ukrainos karius, paaukojusius savo gyvybę už Ukrainos laisvę ir nepriklausomybę. Ši jaudinanti pauzė primena ukrainiečiams apie daug aukų pareikalavusį ir vis dar besitęsiantį karą, kai Rusijos agresoriai nusprendė užgrobti svetimą valstybę ir užpuolė Ukrainą. Ukrainos žmonės kasdien su baime laukia nakties ir atskrendančių visa naikinančių raketų. Tačiau gyvenimas tęsiasi ir karo metu...
„Maskvos okupantai keletą šimtmečių naikino ir Valdovų rūmus Vilniuje, kol galutinai nušlavė nuo žemės paviršiaus, ir tai buvo sąmoningas jų siekis naikinti valstybės simbolius, nacionalinės tapatybės ženklus, trinti istorinę atmintį, pasityčioti iš nacionalinio kultūros paveldo arba jį išgrobstyti. Kaip šiandien rodo prieš Maskvos barbarus didvyriškai besikaunančios Ukrainos pavyzdys, pelkių gyventojų mentalitetas ir veikimo būdai šimtmečiais nesikeičia“, – teigia parodos idėjos autorius, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Parodoje pasakojama istorija siekia X–XI a., kai Kijevo Rusios valstybė kūrėsi ir stiprėjo, tuo pat metu Lietuvoje prasidėjo ilgai trukęs valstybės konsolidavimo procesas, buvo net keli Lietuvos krikšto bandymai. Lietuvos vardas pirmą kartą buvo paminėtas 1009 m., kai Kyjive apsilankęs ir ten apie Lietuvą sužinojęs misionierius Brunonas atvyko į šį kraštą, pakrikštijo valdovą Netimerą, bet netrukus Lietuvos ir Rusios pasienyje buvo nužudytas, o mūsų šalis liko pagoniška ir trumpam pateko į Rusios įtaką bei mokėjo Kyjivo kunigaikščiams duoklę.
Tardama sveikinimo žodį muziejaus direktorė Olga Šumovska pabrėžė, kad „Valdovų rūmų muziejaus parengta paroda yra ne tik istorinis projektas, bet ir šiuolaikinės Europos vienybės simbolis. Bendra Ukrainos ir Lietuvos istorija liudija gilias valstybės kūrimo, tarpusavio pagarbos ir kultūrinių mainų tradicijas“.
Lvivo istorijos muziejaus direktorius dr. Romanas Čmelykas pažymėjo: „Lietuvos parama Ukrainai turi ypatingą reikšmę tiek šiuolaikinėje politikoje, tiek platesnėje istorinėje perspektyvoje – tai yra tikro Europos solidarumo pavyzdys, pagrįstas ne tik diplomatiniais interesais, bet ir bendra istorine patirtimi, vertybėmis bei, deja, bendromis grėsmėmis.“
Stendinėje parodoje pasakojama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų istorija iki Abiejų Tautų Respublikos sunaikinimo, kai XVIII a. pabaigoje beveik visa Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija buvo užgrobta labiausiai atsilikusios, agresyvios Rusijos imperijos. Ji sąmoningai naikino Lietuvos valstybingumo ženklus – griovė ir niokojo rūmus, bažnyčias, vienuolynus, mokyklas, statydama cerkves keitė miestų vaizdą. Tokia Rusijos politika gerai pažįstama ir ukrainiečiams. Pasakojimas pratęsiamas naujausia istorija: pristatomi archeologiniai teritorijos tyrimai, sprendimas atkurti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją ir Valdovų rūmų muziejaus veikla. Čia ukrainiečiai gali išvysti akimirkas iš žymiausių pasaulio politikų, užsienio valstybių valdovų susitikimų, kurie vyko būtent rūmuose Vilniuje.
Lvivo nacionalinio Andrejaus Šeptyckio muziejaus generalinis direktorius Ihoris Kožanas atkreipė parodos atidarymo dalyvių dėmesį į kultūrinio bendradarbiavimo svarbą ir bendro, mus vienijančio kultūros paveldo išsaugojimą. Jis teigia: „Ši paroda yra įrodymas, kokie tvirti istoriniai ryšiai Ukrainą ir Lietuvą sieja nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų: prieš šimtmečius mūsų valstybės patyrė bendrų iššūkių, kai pradėjo stiprėti Maskovija ir kėsintis į mūsų žemes. Tarpusavio parama ir bendros vertybės yra raktas, kad įveiktume ir šiandienos sunkumus.“
Nuotoliu parodos atidaryme dalyvavęs Valdovų rūmų muziejaus vadovas V. Dolinskas savo kalboje Užhorodo muziejaus lankytojams palinkėjo stiprybės ir pažinimo džiaugsmo, išreiškė solidarumą Ukrainos tautai sunkiu metu ir pridūrė, kad „su Ukrainos muziejininkais mus sieja ilgametis, bičiuliškas bendradarbiavimas, o Užhorode pristatyta paroda įgauna ypatingą svarbą šiandien, kai istorinės atminties, vienybės ir Europos solidarumo klausimai yra itin aktualūs“.
Parodos lankytojai turi galimybę susipažinti su pagrindiniais Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje istorijos etapais – tai Lietuvos valstybingumo ir tautinio pasididžiavimo simbolis bei svarbus istorinės atminties išsaugojimo centras. Rūmų istorija glaudžiai susijusi su Ukraina, nes tai buvo pagrindinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencija, iš kurios kurį laiką valdyta didelė dalis Ukrainos žemių. Čia vyko abiem tautoms svarbūs įvykiai. Tuo pačiu metu tolesni istoriniai procesai ir išorinis kišimasis lėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žlugimą, o rūmų sunaikinimas tapo imperinės agresijos simboliu, kuris randa atgarsį ir šiuolaikiniuose įvykiuose.
Ši paroda jau buvo eksponuojama Lvivo istorijos muziejuje. Medžiagą parodai parengė Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. V. Dolinskas ir projektų vadovė Gintarė Tadarovska. Paroda vėliau iš Užhorodo keliaus į Mukačevo pilį, kurios istorija yra susijusi su Lietuva. Pastatytą ant vulkaninės kilmės uolos pilį valdė vienas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonių – Teodoras Karijotaitis. Pilies kieme jis įrengė 76 m gylio šulinį, gynybinę pilį pertvarkė į gyvenamąją rezidenciją. Šiandien Mukačevo, arba kitaip dar žinoma kaip Palanoko pilis – vienas vertingiausių XIV–XVII a. fortifikacinės architektūros ir istorinių paminklų Ukrainoje. 2018 m. pilyje įrengta Teodoro Karijotaičio ekspozicija, o pilies kieme jam pastatytas paminklas.
„Bendradarbiavimas su Ukrainos muziejais vyksta nenutrūkstamai. Pavyzdžiui, šiemet laukiame parodos iš Lvivo nacionalinio Andrejaus Šeptyckio muziejaus. Tikimės į Lietuvą atvežti vieną šio muziejaus rinkinio brangakmenių, bendraujame su šios institucijos vadovu Ihoriu Kožanu. Tai bus paroda, kurią iki šiol yra mačiusios tik Jungtinių Amerikos Valstijų ir Italijos visuomenės“, – sako V. Dolinskas.
Nuotraukos – Užhorodo muziejaus.
