Archeologijos ir architektūros tyrimų skyrius

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus tyrėjai vykdo archeologijos, architektūros ir kitus mokslinius tyrimus: tiria, kaupia, sistemina ir analizuoja medžiagą apie Vilniaus Žemutinės pilies ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų raidą, atlieka šioje teritorijoje stovėjusių senųjų mūrinių ir medinių statinių, įtvirtinimų bei gatvių vizualinę rekonstrukciją, pristato mokslinių tyrimų duomenimis paremtą pilies gyventojų kasdienybės paveldą. Bendradarbiaudami su Valdovų rūmų muziejaus Restauravimo, Kultūros istorijos tyrimų, Rinkinių skyriais ir įvairių sričių mokslininkais iš kitų institucijų, tiria ir nustato archeologinių radinių sudėtį (akmens, metalo, emalio, brangakmenių, tekstilės, kaulo / rago, medžio ir kt.), tipologiją bei chronologiją.
 
Archeologai ir architektai kartu su kitomis mokslo ir studijų institucijomis bei mokslinių tyrimų įstaigomis rengia nacionalines ir tarptautines konferencijas, seminarus, dalyvauja rengiant ir atnaujinant Valdovų rūmų muziejaus nuolatines ekspozicijas, parodas, organizuoja kitus kultūros bei švietimo renginius, skaito mokslinius pranešimus ir viešas paskaitas, publikuoja tyrimų rezultatus, įgyvendina kitus kultūros paveldo tyrimo ir aktualinimo projektus, susijusius su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija.
 
Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus mokslininkai kaupia mokslinių tyrimų archyvą ir fotofiksacijų duomenis, dalyvauja kultūros paveldo objektų skaitmeninimo ir viešinimo programose.
 
Pagrindinės archeologinės ir architektūrinės medžiagos tyrimų kryptys
1. Vilniaus pilių teritorija I tūkstantmetyje: Geležies amžiaus gyvenvietės šalia Aukštutinės pilies kalno pirminis apgyvendinimas ir plėtra.
2. Ankstyvosios mūrinės ir gotikinės pilies tyrimai (XIII–XV a., ikigotikinis laikotarpis ir Gotikos epocha): pilies mūrų raida – mūro datavimas, plėtros etapai, fortifikacija, architektūriniai elementai; buvusių mūrinių pastatų vizualinė rekonstrukcija, remiantis tyrimų duomenimis (pastatų trimačiai modeliai).
3. Pilių teritorijoje buvusio XIII–XV a. medinio užstatymo raidos tyrimai: gatvių tinklas, užstatymas, statinių konstrukcija ir elementai, dvimačiai brėžiniai ir trimačiai modeliai; dendrochronologinių pavyzdžių kartografavimas.
4. Rezidencinių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų ir jų aplinkos tyrimai (XVI–XVII a., Renesanso, Manierizmo ir ankstyvojo Baroko epochos): rūmų rekonstrukcijos, remontai, rūmų korpusų ir kitų pilies pastatų statybos etapai, konstrukcija ir chronologija, požeminės komunikacijos (vandentiekis, nuotekos, drenažas, šuliniai).
5. Archeologinių artefaktų tyrimai, analizė ir medžiagos ruošimas katalogams:
  • architektūriniai elementai (plytos, architektūrinės detalės (iš molio, konglomerato, smiltainio, klinčių, marmuro ir kt.), tinkas, grindų plytelės, stogų danga ir kt.);
  • kokliai (XV, XVI, XVII a., arba Gotikos, Renesanso, Manierizmo ir ankstyvojo Baroko epochos);
  • ginklai ir šarvai (XIII–XV a., XVI–XVII a.);
  • juvelyrika (XIII–XV a., XVI–XVII a.);
  • keramika (IV–IX a., XIII–XV a., XVI–XVII a.; stalo indai, buitinė keramika, importinė keramika);
  • oda ir tekstilė (apranga, avalynė, aksesuarai ir kt.);
  • medžio dirbiniai (indai, įrankiai ir kt.);
  • metalo dirbiniai (taurieji ir netaurieji metalai, architektūrinė geležis (vyriai, apkalai, grotos ir kt.); spynos ir raktai; darbo bei stalo įrankiai ir kt.);
  • kaulo ir rago dirbiniai bei stiklo dirbiniai (stalo indai, architektūrinis stiklas, papuošalai).
Publikuota: 2024-04-22 16:15 Atnaujinta: 2024-04-22 16:21
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika