Publikuota 20250721
Aktualu iki 2025-07-27
XVII a. I p.
Molis, glazūra
Lėkštės skersmuo – 24,6 cm, dugno skersmuo – 11 cm, aukštis – 6,5 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989 m. archeologinių tyrimų ataskaita.
Striškienė Ė., Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Kunigaikščių rūmų rytinio korpuso tyrimai 2004–2005 m. Archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 7817A.
Renesanso laikotarpiu keramikos mene išpopuliarėjo majolikos dekoravimo technika, kuriai būdingi alavo glazūra dengti indai, ištapyti ryškiomis spalvomis – mėlyna, violetine, žalia, oranžine ar geltona. Tokia indų puošybos technika buvo perimta iš Arabų pasaulio ir XV a. ištobulinta Italijos meistrų. Ši Europoje pasirodžiusi keramika savo išvaizda labai išsiskyrė iš to meto buitinių keraminių dirbinių, greit išpopuliarėjo. Nemaža dalis tokia technika puoštų archeologinės keramikos radinių aptikta ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teritorijoje.
Atliekant Valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurės rytų latrinos archeologinius tyrimus, rasta daugiau kaip 80 vnt. buitinės keramikos dirbinių ir jų dalių. Iš kai kurių pavyko sudėti ir restauruoti keletą išskirtinių indų. Vienas tokių – gili lėkštė, pagaminta iš šviesiai gelsvos molio masės, su gaubtomis sienelėmis, stačiu pakraštėliu ir lygiomis briaunomis. Vidinė lėkštės pusė padengta balta, alavu drumsta glazūra, dekoruota augaliniu ornamentu, kuriame dominuoja mėlynos ir žalios spalvos. Išorinė lėkštės pusė neglazūruota. Naujausi keramikos tyrimai rodo, kad baltos molio masės indų gamybos, naudojimo ir klestėjimo laikotarpis datuojamas XVI a. – XVII a. pirma puse.
Aprašomos lėkštės dekoras išsiskiria žaismingu, laisvu piešiniu, atliktu spontaniškai, tarsi kuriant eskizą. Ornamento augalų formos labiau primena stilizuotas vynuogių kekes nei realistiškai vaizduojamus vaisius. Kompozicijai būdingas koncentrinis, simetriškas, tankus išdėstymas – užpildomas visas vidinis lėkštės paviršius. Baltame glazūros fone išdėliotos mėlyna spalva kontūruotos žalios taškelių ir puslankių grupės, primenančios vynuogių kekes. Jas papildo į gėlės žiedą panašūs mėlynų taškelių junginiai, tarpusavyje sujungti mėlynomis linijomis. Lėkštės centre įkomponuotas dar vienas mėlynų taškelių žiedas. Šonus puošia mėlyni lapų motyvai, virš kurių eina melsva juosta su mėlynais taškeliais. Arčiausiai indo krašto kompoziciją užbaigia trys siauros, kiek netolygaus storio rudos spalvos linijos.
Stilizuoti augaliniai motyvai XVII a. keramikoje buvo plačiai paplitę ir mėgstami. Dažniausiai pasitaikydavo tulpių, gvazdikų, vynuogių motyvų. Pastarasis tradiciškai simbolizavo derlių, vaisingumą ir gausą.
Lėkštę galima apžiūrėti Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijoje (I maršrutas „Istorija, archeologija, architektūra“, 14 salė, 14.11 vitrina).
Medžiagą parengė Justina Ramanauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Literatūra ir šaltiniai
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 2: 1989 metų tyrimai, Vilnius, 1991, p. 44–46.
Striškienė E., Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Kunigaikščių rūmų rytinio korpuso tyrimai 2004–2005 m. Archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2005.
Urbonavičiūtė-Jankauskienė D., Ožalas E. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų ir kitų Vilniaus Žemutinės pilies statinių mūrinės latrinos XVI–XVII a., Vilnius, 2022, p. 20, 27, 28.
Ubė M. Vėlyvųjų Viduramžių ir Naujųjų laikų importiniai keraminiai indai Vilniaus miesto ir pilių teritorijoje. Daktaro disertacija, Klaipėda, 2018, p. 79, 80.
Ubė M. Vilniaus miesto akmens masės ir majolikos keraminiai indai XV–XVIII amžiuje. Magistro baigiamasis darbas, Klaipėda, 2014, p. 20.
„Izniko keramika“, in: lt.wikipedia.org, https://lt.wikipedia.org/wiki/Izniko_keramika.
