Alaus butelių dangtelių „kepurėlės“ su įrašais

Alaus butelių dangtelių „kepurėlės“ su įrašais
Aktualu iki 2025-05-11
XIX a. II p. – XX a. I p.
Aliuminis
Skersmuo 1,9 cm
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m. ataskaita, radinių inv. Nr. 68, 346/3.
Restauravo Mantvidas Mieliauskas, rest. prot. Nr. 182/13721, 181/13720 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
 
Teritorija į rytus ir pietryčius nuo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų nuo pat jų atsiradimo iki XVIII a. pabaigos, kai jie jau nebeatliko reprezentacinių rūmų paskirties, nepasižymėjo tankiu užstatymu. Prasidėjus 1830 m. sukilimui Pilies kalno papėdėje buvo įkurta carinė Vilniaus tvirtovė. Tuo metu buvo nugriautos pietrytinėje pilies dalyje išlikusios sienos ir šalia Karališkojo malūno stovėjęs gynybinis bokštas. Didesni šios teritorijos pertvarkymai prasidėjo 1870 m., kai buvo pradėta naikinti carinė Vilniaus tvirtovė, nugriautas Karališkasis malūnas, užkasta senoji Vilnios vaga. 1881–1882 m. Pilies kalno papėdėje prie Katedros suformuota aikštė, buvo sumanyta aplink sutvarkyti visą teritoriją ir įkurti Pilies skverą. Tvarkymo darbai baigti 1896 m.: nutiestos alėjos, pasodinta medžių, suformuoti gėlynai, suremontuota oranžerija ir suoleliai, įrengtas fontanas. 1897 m. buvo pastatyti du pirmieji kefyro ir vaisių paviljonai, vėliau atsirado dar du – pieno ir mineralinio vandens. Taip teritorija pritaikyta miestiesčių laisvalaikiui, kurį šie XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje dažniausiai leisdavo lankydamiesi parkuose ir kitose viešosiose vietose.
Šioje teritorijoje 2004–2006 m. atliekant archeologinius tyrimus, greta kitų radinių, buvo aptiktos šešių alaus butelių dangtelių viršutinės nuplėšiamos dalys. Ant jų yra dvi skirtingas alaus daryklas identifikuojantys įspaudai. Šie radiniai leidžia manyti, kad XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje parke galėjo būti prekiaujama ne tik kefyru, pienu, mineraliniu vandeniu, bet ir alumi.
Aprašomi dangteliai buvo pagaminti iš aliuminio skardos, štampavimo būdu. Dangtelių viršūnėlių skersmuo 1,9 cm, abi jos turi po uodegėlę, kuri susiformuodavo nuplėšus dangtelį. Tokio tipo butelio dangtelis literatūroje anglų kalba įvardijamas The Goldy cap arba Gold seal. Tai gana paprastos konstrukcijos dangtelis, kurį sudaro aliuminio juostelė aplink butelio kaklelį, kamštis ir nuplėšiama disko formos „kepurėlė“ dangtelio viršuje. Tokie dangteliai pradėti gaminti XIX a. pabaigoje, o išpopuliarėjo apie 1910 metus.
Iš įspaudų ant šių dangtelių viršūnėlių galima spręsti, kad jos dengė butelius, kuriuose buvo I. Lipskio ir V. Šopeno bravoruose pagamintas alus. Šie bravorai XIX a. antroje pusėje – XX a. pirmoje pusėje buvo didžiausi Vilniuje. Kiekviename jų buvo pagaminama apie milijoną kibirų alaus (kibiras – 12,99 litro).
 
Alaus butelio dangtelio nuplėšimas: https://sha.org/bottle/Finishes/goldycap.jpg [žiūrėta 2024-03-27].
„Šopeno“ daryklos Vilniuje alaus reklama. XIX a. pabaigoje išleistas kartoninis plakatas: https://draugas.org/key/2015_reg/2015-08-15-DRAUGAS.pdf [p. 8, žiūrėta 2024-03-27].
 
Medžiagą parengė Justina Ramanauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra ir šaltiniai
Čiurinskas M. [ir kt.] Istorinių tyrimų ataskaitos 2002 m., in: LDKVR mokslinis archyvas, b. ITA-3, p. 11.
Paškauskas J. Laisvalaikio kultūra didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir provincijoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Daktaro disertacija, Vilnius, 2017, p. 149, 168–169.
 
Internetinės prieigos
https://sha.org/bottle/closures.htm [žiūrėta 2024-03-27].

 

 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2025-05-05 07:32 Atnaujinta: 2025-04-28 15:27
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika