Publikuota 20230327
Aktualu iki 2023-04-02
XVII a. vid.
Geležis, kalimas
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. Vakarinio korpuso ir jo prieigų 2004 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 58.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 4104/7150 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai).
Geležinė antklubio tvirtinimo plokštelė rasta 2004 m. tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos Vakarinį korpusą ir jo prieigas. Detalė L formos, su skyle centre. Prie vienos kraštinės viena virš kitos išsidėsčiusios dvi kniedės, prie kitos kraštinės prikniedytas kabliukas. Ilgis 7 cm, plotis 3,8 cm.
Analogiškos tvirtinimo plokštelės gana dažnai papildo XVII a. pirmosios pusės ikonografinę medžiagą, taip pat iki mūsų dienų išlikusius šarvų komplektus, eksponuojamus įvairiuose Europos muziejuose. Dar XVI a. viduryje šaunamajam ginklui mūšio lauke įgaunant vis didesnę reikšmę, šarvai storėja ir tampa vis sunkesni, kinta jų išvaizda ir gamybos technologija, nors pagrindinės šarvų detalių funkcijos laikui bėgant išlieka tos pačios. Dėl šios priežasties jau nuo XVI a. vidurio kariai, siekdami didesnio manevringumo, atsisako kai kurių itin pasunkėjusių šarvuotės detalių. Pamažu dingsta kojų, o vėliau ir rankų šarvai. Šiuos pokyčius pirmieji pajunta pėstininkai, kurių judėjimas mūšio lauke paremtas vien tik fizine jėga ir ištverme. Taigi jau XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje šarvai nebetobulėja ir pamažu išsigimsta. Kario šarvuotė praranda ir reprezentacines savybes, užleisdama vietą grubiai nukaltiems, bet gerai nuo kulkų saugantiems šarvams. Būtent tokio tipo šarvams turėjo priklausyti ir ši Valdovų rūmų teritorijoje aptikta detalė, iš kurios galima spręsti, kokiais elementais prie krūtinšarvio buvo tvirtinamos antklubių poros. Kiekvienas antklubis turėjo po dvi tokias detales, prikniedytas lankstais arba odiniais dirželiais. Antklubis būdavo tvirtinamas prie krūtinšarvio apačios – į padarytas skylutes įkabinamas detalėje esantis kabliukas šiuos du šarvų elementus tvirtai sujungdavo. Valdovų rūmų teritorijoje rasta detalė mena XVII a. viduryje vykusio „Tvano“ laikus, kuomet po intesyvių kovų Vilnius buvo užimtas maskvėnų, keleriems metams įsitvirtinusių buvusių Valdovų rūmų teritorijoje. Sudėtinga tiksliai pasakyti, kuriai iš kariaujančių pusių galėjo priklausyti šis šarvuotės elementas, tačiau galvojant apie šarvų tipų regioninį populiarumą tikėtina, kad tai buvo vieno iš Vilniaus gynėjų šarvų dalis. Atsižvelgiant į jos formą ir gana paprastą gamybos būdą galima teigti, kad šią detalę savo antklubiams tvirtinti naudojo eilinis pėstininkas, kovojęs to meto pikininkų gretose.
Medžiagą parengė Paulius Bugys
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Blair C. European Armour, circa 1066 to circa 1700, London, 1958.
Oakeshott E. European Weapons and Armour: From the Renaissance to the Industrial Revolution, Woodbridge, 2000.