Aktualu iki 2012-06-10

Po 1530 m.
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai 1996 metais, radinių inv. Nr. 801-804a.
Perlų gemologinę diagnostiką atliko gemologai-ekspertai Violeta Kisielienė ir Mindaugas Čebatariūnas (Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių laboratorija)
Rentgenologinius tyrimus atliko Jurgis Pilipavičius (Prano Gudyno restauravimo centras)
Perlo vielutės metalo lydinio tyrimus atliko Jūratė Veikšienė ir Nomeda Karbočienė (Lietuvos prabavimo rūmų Prabavimo ir įspaudavimo skyrius)

Perlai – natūralūs organinės kilmės brangakmeniai, galintys susiformuoti gėluose (upėse, ežeruose) arba jūrų vandenyse.

XVI amžiaus perlų aptikta per archeologinius tyrimus Valdovų rūmų pietų korpuso bokštelyje. Čia archeologai surado penkis perlus: tris mažesnius ir du didesnius. Jie rožinės, baltos ir gelsvos spalvų. Kadangi ilgai gulėjo dirvožemyje, perlai galėjo natūraliai pagelsti. Perlų forma ovali, apvali ir barokinė (netaisyklinga). Masė 0,4–1,95 ct. Į vieną perlą įverta auksinė vielutė (įvėrimo konstrukcija pagaminta iš švino). Vielutė – aukščiausios prabos (750), jos lydinį sudaro 88 proc. aukso.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose rasti perlai – natūralūs, upiniai. Tokių perlų aptinkama Škotijoje, Saksonijoje, Bavarijoje, Švedijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Kinijoje, Amerikos žemyne.

Iš kur XVI a. galėjo būti atgabenti Valdovų rūmų perlai – išlikę istoriniai šaltiniai duomenų nepateikia. Tik žinoma, kad Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas turėjęs papuošalą su brangakmeniais ir perlais iš Ispanijos, o jo sesers Kotrynos Jogailaitės kraičio apraše minimi rytietiški perlai.

Valdovų rūmuose rasti perlai galėjo būti vėrinio arba kurio nors kito papuošalo (auskaro, segės, apyrankės, pakabučio arba kt.) dalis, taip pat aprangos, sagų detalės, buities arba liturginių dirbinių papuošimai.

XVI a. šie brangakmeniai ypač mėgti tiek Europoje, tiek Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: išlikę Bonos Sforcos (Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo žmonos); Elžbietos ir Kotrynos Habsburgaičių bei Barboros Radvilaitės (Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmonų), Kotrynos ir Onos Jogailaičių (Žygimanto Augusto seserų), Liudvikos Marijos Gonzagos (Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Vladislovo ir Jono Kazimiero Vazų žmonos) portretai, kraičių aprašai atskleidžia tai, kad buvo puošiamasi perlais.

Yra išlikusi italo Džovanio Jakopo Karaglijo (Giovanni Jacopo Caraglio), puikaus europinio masto Renesanso menininko ir garsaus meistro, signuota Bonos Sforcos kamėja su perlu, Nikolo Nonarto (Nicolaus Nonarth) sukurtas Kotrynos Jogailaitės kaklo papuošalas (saugomas Upsalos apskrities apygardos muziejuje Švedijoje), kurio apatinę dalį taip pat turėjęs puošti, kaip žinoma iš kraičio aprašo, perlas. Panašūs papuošalai, ypač su apatinėje dalyje kabančiu didesniu perlu, XVI a. buvo populiarūs visoje Europoje ir nešioti tiek vyrų, tiek moterų.

XVI–XVII a. perlais taip pat dabinosi ir Lietuvos didikės, jie minimi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų inventorių bylose.

Šiais brangakmeniais taip pat būdavo puošiami ir baldai, Katalikų bažnyčios reikmenys, liturginiai drabužiai. Ermitaže (Sankt Peterburgas, Rusija) saugoma perlais puošta Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo skrynutė, dovanota dukrai Jadvygai, ištekėjusiai už Brandenburgo markgrafo Joachimo II Hektoro (Joachim II Hector).

Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės portretų diptikas, apie 1543–1551 m., Krokuvos nacionalinis muziejus (Lenkija)
http://v1.valdovurumai.lt/Bylos/Iliustracijos/Istorija/20100810_22-VD_lg.jpg

Bonos Sforcos kamėja (dailininkas Džovanis Jakopas Karaglijas, 1554 m., Metropolitano meno muziejus Niujorke (JAV)
http://v1.valdovurumai.lt/Bylos/Iliustracijos/Istorija/20100810_19-VD_lg.jpg

Žygimanto Augusto papuošalas, XVI a. vid., Ispanija, Varšuvos nacionalinis muziejus (Lenkija)
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Spanish_Pendant_16th_century.jpg

Žygimanto Senojo skrynutė, dovanota dukrai Jadvygai, ištekėjusiai už Brandenburgo markgrafo Joachimo II Hektoro
http://media.valdovurumai.lt/images/864d3c7be325fd0efb0a88a55e4695a0_lg.jpg

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Guzevičiūtė R. Tarp Rytų ir Vakarų. XVI–XIX a. LDK bajorų kostiumo formavimosi aplinkybės ir pavidalai, Vilnius, 2005.
Janonienė R. „Kotrynos Jogailaitės kraičio aprašas – XVI a. dvaro buities dokumentas“, in: Lietuvos pilys, t. 1, Vilnius, 2005.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010.
Matušakaitė M. Apranga XVI–XVIII a. Lietuvoje, Vilnius, 2003.
Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.
https://tienda.acens.com/WebRoot/acens/Shops/ige_org/
4AB6/38E1/6BA0/541F/7CDF/0A01/00CB/AF13/CIBJO_2007-6_draft_pearl-2008.pdf
.

Eksponatai publikuoti:
Lietuvos archeologija, t. 24, Vilnius, 2003.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarytojas V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 290, pav. 483.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 236.
Steponavičienė D. Lietuvos valdovo dvaro prabanga XIII a. viduryje–XVI a. pradžioje, Vilnius, 2007, p. 107, pav. 61.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 5: 1996–1998 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius V. Urbanavičius, Vilnius, 2003, p. 231, pav. 150. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Liejimo formelė iš lavos

20240422

Viduramžiais juvelyriniai dirbiniai gaminti naudojant įvairias technologijas, iš kurių viena – liejimas akmeninėse, metalinėse, molinėse ar kitokiose formelėse (vienpusėse, dvipusėse). Vykstant procesui, išlydytas metalas būdavo pilamas į liejimo formelę su išraižytu dirbinio modeliu.

Plačiau

Publikuota: 2012-06-04 Atnaujinta: 2014-06-25 09:20
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika