Bato dygliai

Aktualu iki 2012-06-24

XIV a. pab.–XV a. pr.
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita (ataskaita rengiama), radinio inv. Nr. M 1310.
Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 709/6153 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų 2003 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. M 641.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 282/2327 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Vaikščiojimas ledu arba kitais slidžiais paviršiais Viduramžiais, kaip ir šiais laikais, sukeldavo gana daug nepatogumų. Šiai problemai spręsti prie avalynės būdavo tvirtinami slydimą stabdantys dygliai. Tokių radinių aptikta ir Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Spėjama, kad šie dygliai buvo naudojami vaikščiojant ne tik ant ledo žiemą, bet ir kitais metų laikais pasitaikančiomis sudėtingesnėmis sąlygomis. Turint omenyje tai, kad viduramžiškos avalynės padai dažniausiai būdavo odiniai ir su laiku tapdavo pakankamai glotnūs, šie dygliai puikiai pagelbėdavo einant per slidžią žolę bei lipant į kalvą arba nuo jos leidžiantis. Archeologiniai duomenys rodo, kad šie avalynės priedai buvo žinomi ir kaimyniniuose kraštuose. Jų aptikta Rygoje, Naugarde, Švedijoje. Dygliai būdavo įsiuvami tarp dviejų stačiakampių odos juostų. Tokiu būdu įtvirtintus dyglius pririšdavo prie bato.

Medžiagą parengė Paulius Bugys
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Celmiņš E. Zemē apslēptā pilsēta, Rīga, 1998.
Петров М. „Обувные шипы из новгородских раскопок“, in: Новгород и новгородская земля, Великий Новгород, 2006.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Prancūzijos Didžiosios armijos Ilyrijos pulko uniforminė saga

20250421

Per ilgamečius archeologinius tyrimus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teritorijoje surinkta reikšminga įvairiais laikotarpiais datuojamų sagų kolekcija. Tarp jų išsiskiria gerai išsilaikiusi saga, priklausiusi Prancūzijos imperijos (1804–1815) kariuomenės karių uniformai. Šis radinys yra svarbus tiek kaip materialusis liudijimas apie Napoleono epochos karinį buvimą Lietuvoje, tiek kaip platesnio istorinio konteksto dalis.
Saga yra apvali, pagaminta iš vario lydinio štampavimo būdu ir padengta alavo sluoksniu. Ant jos averso išlikęs reljefinis dekoro motyvas su aiškiai įskaitomais užrašais. Reverse yra kilpelė, skirta sagai prie uniformos prisiūti.

 

Plačiau

Publikuota: 2012-06-18 Atnaujinta: 2012-06-17 13:51
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika