Brigantinos plokštelė

Aktualu iki 2012-07-01

XIV a. pab.–XV a. pr.
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita (ataskaita rengiama), radinio inv. Nr. M 1402.
Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 237/6818 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Ši brigantinos plokštelė (dydis – 73x24 mm, storis – 1 mm, tvirtinama 3 kniedėmis) yra viena iš kelių dešimčių Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje aptiktų šio šarvų tipo detalių. Iš kitų plokštelinių šarvų brigantinas išskiria plokštelių tvirtinimu kniedėmis vidinėje laikančiosios medžiagos pusėje. Todėl paprastai šio tipo šarvų plokštelių kniedės yra labiau išsikišusios išgaubtoje dalyje. Dažnai brigantinų plokštelės dengdavo viena kitą dviem savo kraštais (apatiniu ir vienu iš šoninių), be abejo, šis dengimo principas priklausė nuo plokštelės tvirtinimo vietos brigantinoje. Išorinėje audinio (ar odos) pusėje matomos kniedžių galvutės kartais būdavo puošiamos – auksuojamos, sidabruojamos, įkalami ornamentai, tvirtinami papuošimai iš liejinių, įkalamas meistro ženklas. Be viso šito, brigantininų plokštelių kniedės sudarydavo eiles, kurios ant spalvoto, dažnai aksominio, audinio atrodydavo pakankamai puošniai. XIV a. antrojoje pusėje išvystytas naujas šarvų tipas greitai prigijo Europoje ir tapo populiarus tiek tarp paprastų karių, tiek tarp kilmingųjų kaip lengvas ir judesių nevaržantis šarvų variantas. Brigantinų plokštelės Vilniaus Žemutinės pilies XIV a. pab.–XV a. pr. sluoksniuose rodo labai greitą šarvuotės naujovių perėmimą iš Vakarų ir, nepaisant įsigalėjusių mitų, liudija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės modernumą.

Medžiagą parengė Paulius Bugys
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Oakeshott E. Archaeology of Weapons. Arms and Armour from Prehistory to the Age of Chivalry, Woodbridge, 2008, p. 124 –125.
Thoredman B. Armour from the Battle of Wisby 1361, t. 1, Uppsala, 1939.
Thordeman B. Armour from the Battle of Wisby 1361, t. 2, Uppsala, 1940. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Auskaras

20240415

Dabartinėje Lietuvos teritorijoje seniausi auskarai datuojami XIII–XIV amžiumi. Jie buvo gaminami lankelio formos su 1–3 kabučiais ir pagal konstrukciją skirstomi į tris tipus: žiedinius, kilpinius ir klaustuko formos.

Plačiau

Publikuota: 2012-06-25 Atnaujinta: 2012-06-22 12:02
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika