Brigantinos plokštelė

Brigantinos plokštelė
Aktualu iki 2012-07-01

XIV a. pab.–XV a. pr.
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita (ataskaita rengiama), radinio inv. Nr. M 1402.
Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 237/6818 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Ši brigantinos plokštelė (dydis – 73x24 mm, storis – 1 mm, tvirtinama 3 kniedėmis) yra viena iš kelių dešimčių Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje aptiktų šio šarvų tipo detalių. Iš kitų plokštelinių šarvų brigantinas išskiria plokštelių tvirtinimu kniedėmis vidinėje laikančiosios medžiagos pusėje. Todėl paprastai šio tipo šarvų plokštelių kniedės yra labiau išsikišusios išgaubtoje dalyje. Dažnai brigantinų plokštelės dengdavo viena kitą dviem savo kraštais (apatiniu ir vienu iš šoninių), be abejo, šis dengimo principas priklausė nuo plokštelės tvirtinimo vietos brigantinoje. Išorinėje audinio (ar odos) pusėje matomos kniedžių galvutės kartais būdavo puošiamos – auksuojamos, sidabruojamos, įkalami ornamentai, tvirtinami papuošimai iš liejinių, įkalamas meistro ženklas. Be viso šito, brigantininų plokštelių kniedės sudarydavo eiles, kurios ant spalvoto, dažnai aksominio, audinio atrodydavo pakankamai puošniai. XIV a. antrojoje pusėje išvystytas naujas šarvų tipas greitai prigijo Europoje ir tapo populiarus tiek tarp paprastų karių, tiek tarp kilmingųjų kaip lengvas ir judesių nevaržantis šarvų variantas. Brigantinų plokštelės Vilniaus Žemutinės pilies XIV a. pab.–XV a. pr. sluoksniuose rodo labai greitą šarvuotės naujovių perėmimą iš Vakarų ir, nepaisant įsigalėjusių mitų, liudija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės modernumą.

Medžiagą parengė Paulius Bugys
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Oakeshott E. Archaeology of Weapons. Arms and Armour from Prehistory to the Age of Chivalry, Woodbridge, 2008, p. 124 –125.
Thoredman B. Armour from the Battle of Wisby 1361, t. 1, Uppsala, 1939.
Thordeman B. Armour from the Battle of Wisby 1361, t. 2, Uppsala, 1940. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Turkio karoliukas

Turkio karoliukas

20260309

Per archeologinius tyrinėjimus Vilniaus kultūriniuose sluoksniuose rasta daugiau nei trys dešimtys juvelyrinių dirbinių su brangakmeniais. XVI–XVII a. mena žiedai su deimantu, rubinu, turkiais, auskaras su koralu, dirbinys su smaragdu, agato ir turkio akutės, perlų, koralo, gagato, jaspio, turkio karoliukai.
Vienas iš papuošalų – melsvos spalvos nedidelis, vos 0,5 cm aukščio, karoliukas. Laboratorijoje atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad jis pagamintas iš turkio. Karoliukas galėjo būti vėrinio arba puošybinio dekoro detalė. Įvairių formų karoliukais puošti pasaulietiniai ir liturginiai dirbiniai, jie verti ir į vėrinius.

 

Plačiau

Publikuota: 2012-06-25 Atnaujinta: 2012-06-22 12:02
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika