Keraminės grindų plytelės

XVI a. I p. plytelės
Aktualu iki 2013-06-09

XVI a. I p.
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinių inv. Nr. 292, 301, 508, 520, 530.

XVI a. istorinių šaltinių duomenys apie Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų grindis yra labai fragmentiški. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 1545 m. dvaro sąskaitų knygose yra kalbama apie Livonijoje nupirktus kvadratinius tašytus akmenis, tinkančius Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų „naujosioms karališkosios didenybės menėms išgrįsti“. 1548 m. dalis Gotlando smiltainio plokščių, skirtų karaliaus naujųjų menių grindims, jau buvo apdorotos ir išklotos, už jų apdorojimą ir nupoliravimą buvo atsiskaityta su akmentašiu Baltramiejumi Italu. Iš viso buvo nupirkta 3 000 plokščių. Patalpoms išgrįsti reikėjo didelio plytelių kiekio. Pavyzdžiui, Krokuvos Vavelio karališkosios pilies rūmams 1544 m. buvo nupirkta 35 000 penkių spalvų grindų plytelių.

Archeologinių tyrimų duomenys patvirtina įvairiaspalvių keraminių grindų plytelių panaudojimą ir Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų interjeruose. 2002 m. atliekant archeologinius tyrimus ties pietryčių Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kampu kartu su renesansiniais kokliais aptikta XVI a. grindų plytelių sąvarta. Plytelės rastos 2 m gylio duobėje, iškastoje XVI a. pab.–XVII a. pr. vykdant rūmų pietų korpuso rekonstrukciją. Trapecijos formos plytelių ilgųjų kraštinių ilgis 31,8–32,1 cm, trumpųjų kraštinių – 14,2–14,4 cm. Plytelių plotis 10,3–11,2 cm, storis 1,9–3,3 cm. Daugiausia rasta žalios bei geltonos spalvos glazūra dengtų plytelių, kiek mažiau – dengtų violetinės ir žydros spalvos glazūromis. Kvadratinių plytelių kraštinių ilgis atitinka trapecijos formos plytelių viršutinių (trumpųjų) kraštinių ilgį. Plytelių dydis 14,2–14,8 x 14,1–14,6 cm, storis 3–3,5 cm. Daugumos abiejų formų plytelių paviršius nusitrynęs, nuvaikščiotas. Kvadratinės formos plytelių glazūra kaip ir trapecijos formos plytelių – balta, žalia, geltona, melsva.

Rekonstruojant šių plytelių grindų piešinius atkurtuose rūmuose, remtasi analogijomis Italijoje (Pjačenca, Paduva). Plytelių formų, dydžių ir spalvų įvairovė rekonstruojant XVI a. grindis leidžia rinktis tiek vienspalvių trapecijos formos ir kvadratinių plytelių derinius, tiek ir visų keturių spalvų – violetinės, melsvos, žalios bei geltonos – trapecijos formos ir vienos spalvos kvadratinių plytelių derinius. Jais sudaromas optinis rašto gilumo įspūdis.

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Rekonstrukcinių brėžinių autorė Rasa Abramauskienė

Panaudota literatūra:
Striškienė Ė. „XV–XVII a. grindų dangos archeologinių tyrimų duomenys ir istorinių grindų atkūrimo galimybės“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV–XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sudarė L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 240–271.
Vitkauskienė B. R. „XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Istoriniai šaltiniai“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 82, 89–90, 104, 178, 209.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 3, Vilnius, 1995, p. 64.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Rašalinė

Rašalinė

20251110

XV a. rašalines naudojo tik raštinga visuomenės dalis – tie, kurie turėjo mokėti rašyti dėl savo užimamų pareigybių: raštininkai, iždininkai ir kt. Remiantis archeologiniais duomenimis, žinoma, kad viena pagrindinių to laikotarpio raštininkų naudotų kanceliarijos priemonių – rašalinės. Jos buvo tekintos iš kaulo, drožtos iš rago, lietos iš metalo ar lipdytos, žiestos iš molio. Nuo XV a. rašalinės pradėtos gaminti taip, kad jas būtų patogu nešioti, – su dangteliais, neretai pritvirtintos prie diržo. Tai leido raštininkams būti mobiliems, keliauti ir dirbti ne vienoje vietoje. Dažniausiai naudotas juodas rašalas. Spalvotas rašalas (mėlynas, raudonas) – prabangesnis (jo ir gamyba buvo brangesnė), naudotas taupiau.
Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritoriją XV a. sluoksnyje rasta išskirtinės išvaizdos rašalinė. Ji pagaminta iš pilkos molio masės, lipdyta, dengta rusvai žalia glazūra, sveika. Rašalinė vandens paukščio pavidalo, su skyle nugaroje (rašalui laikyti), snapas ir uodega nulūžę. Ji dekoruota geometriniu ornamentu. Paprastos rašalinės pasižymėjo funkcionalumu, buvo mažai dekoruotos. Prabangesnės galėjo būti profiliuotos, puoštos įmantresnėmis figūrinėmis detalėmis. Rašalinių išvaizda neretai priklausė nuo savininko statuso – kuo aukštesnes pareigas ar statusą užėmė žmogus, tuo puošnesnė buvo ir jo rašalinė. 

 

Plačiau

Publikuota: 2013-06-03 Atnaujinta: 2013-06-04 08:23
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika