Keraminės grindų plytelės

Aktualu iki 2013-06-09

XVI a. I p.
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinių inv. Nr. 292, 301, 508, 520, 530.

XVI a. istorinių šaltinių duomenys apie Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų grindis yra labai fragmentiški. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 1545 m. dvaro sąskaitų knygose yra kalbama apie Livonijoje nupirktus kvadratinius tašytus akmenis, tinkančius Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų „naujosioms karališkosios didenybės menėms išgrįsti“. 1548 m. dalis Gotlando smiltainio plokščių, skirtų karaliaus naujųjų menių grindims, jau buvo apdorotos ir išklotos, už jų apdorojimą ir nupoliravimą buvo atsiskaityta su akmentašiu Baltramiejumi Italu. Iš viso buvo nupirkta 3 000 plokščių. Patalpoms išgrįsti reikėjo didelio plytelių kiekio. Pavyzdžiui, Krokuvos Vavelio karališkosios pilies rūmams 1544 m. buvo nupirkta 35 000 penkių spalvų grindų plytelių.

Archeologinių tyrimų duomenys patvirtina įvairiaspalvių keraminių grindų plytelių panaudojimą ir Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų interjeruose. 2002 m. atliekant archeologinius tyrimus ties pietryčių Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kampu kartu su renesansiniais kokliais aptikta XVI a. grindų plytelių sąvarta. Plytelės rastos 2 m gylio duobėje, iškastoje XVI a. pab.–XVII a. pr. vykdant rūmų pietų korpuso rekonstrukciją. Trapecijos formos plytelių ilgųjų kraštinių ilgis 31,8–32,1 cm, trumpųjų kraštinių – 14,2–14,4 cm. Plytelių plotis 10,3–11,2 cm, storis 1,9–3,3 cm. Daugiausia rasta žalios bei geltonos spalvos glazūra dengtų plytelių, kiek mažiau – dengtų violetinės ir žydros spalvos glazūromis. Kvadratinių plytelių kraštinių ilgis atitinka trapecijos formos plytelių viršutinių (trumpųjų) kraštinių ilgį. Plytelių dydis 14,2–14,8 x 14,1–14,6 cm, storis 3–3,5 cm. Daugumos abiejų formų plytelių paviršius nusitrynęs, nuvaikščiotas. Kvadratinės formos plytelių glazūra kaip ir trapecijos formos plytelių – balta, žalia, geltona, melsva.

Rekonstruojant šių plytelių grindų piešinius atkurtuose rūmuose, remtasi analogijomis Italijoje (Pjačenca, Paduva). Plytelių formų, dydžių ir spalvų įvairovė rekonstruojant XVI a. grindis leidžia rinktis tiek vienspalvių trapecijos formos ir kvadratinių plytelių derinius, tiek ir visų keturių spalvų – violetinės, melsvos, žalios bei geltonos – trapecijos formos ir vienos spalvos kvadratinių plytelių derinius. Jais sudaromas optinis rašto gilumo įspūdis.

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Rekonstrukcinių brėžinių autorė Rasa Abramauskienė

Panaudota literatūra:
Striškienė Ė. „XV–XVII a. grindų dangos archeologinių tyrimų duomenys ir istorinių grindų atkūrimo galimybės“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV–XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sudarė L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 240–271.
Vitkauskienė B. R. „XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Istoriniai šaltiniai“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 82, 89–90, 104, 178, 209.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 3, Vilnius, 1995, p. 64.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kredensas

20250609

Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559). 

 

Plačiau

Publikuota: 2013-06-03 Atnaujinta: 2013-06-04 08:23
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika