Smiltainio detalė su Vazų herbu

Smiltainio detalė su Vazų herbu
Aktualu iki 2013-07-28

XVII a. I p.
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1988 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 1.

Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų pietų ir rytų korpuso sandūroje buvusio rūsio griuvenose, pietiniame rūsio pasienyje, virš skliautų liekanų, rasta į tris dalis sutrūkusi smiltainio karnizo dalis. Fragmentų ilgis – 61, 20 ir 27 cm. Karnizas puoštas deimantine rustika ir barokiniu skydu su karūna bei Vazų dinastijos herbu. Pastarasis – Javų pėdas – dažnai naudotas rūmų interjere, tiek stambesniems interjero elementams – supraportams virš durų, tiek ir smulkesniems, pavyzdžiui, židinių dekorui. Būta įvairių herbo variacijų; viena iš jų, kai herbas apjuostas Aukso Vilnos ordino, kurį 1600 m. Zigmantas Vaza gavo iš Pilypo III, grandine (https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas/architekturine-detale-su-vazu-herbu#.UciREDthio4).

Nepaisant 1600–1629 m. vykusio karo su Švedija, smiltainis į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę buvo gabenamas iš Gotlando, tą patvirtina tiek istoriniai šaltiniai, tiek ir Vroclavo universiteto Geologijos instituto atlikti petrografiniai architektūros detalių tyrimai.

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1988 metų tyrimai), sud. V. Urbanavičius, t. 1, Vilnius, 1989, p. 42.
Abramauskienė R. „Valdovų rūmų renesansinių ir barokinių židinių rekonstrukcijos“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje: 2005–2006 m. istorinių šaltinių paieškos, sud. L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 272–282.
Abramauskienė R. „Valdovų rūmų židinių rekonstrukcijos“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste / The Palace of the Grand Dukes of Lithuania and its Restoration within the Context of the European Experience, sud. / ed. V. Dolinskas, D. Steponavičienė, Vilnius, 2009, p. 43–60.
Kryza R., Kryza G., Raczyński P. Petrographic characteristics of stone samples from archaeological objects / historical monuments from Lithuania, Vilnius, 2007, PTC B. 400.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2013-07-22 Atnaujinta: 2013-07-22 08:33
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika