Smiltainio detalė su Vazų herbu

Smiltainio detalė su Vazų herbu
Aktualu iki 2013-07-28

XVII a. I p.
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1988 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 1.

Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų pietų ir rytų korpuso sandūroje buvusio rūsio griuvenose, pietiniame rūsio pasienyje, virš skliautų liekanų, rasta į tris dalis sutrūkusi smiltainio karnizo dalis. Fragmentų ilgis – 61, 20 ir 27 cm. Karnizas puoštas deimantine rustika ir barokiniu skydu su karūna bei Vazų dinastijos herbu. Pastarasis – Javų pėdas – dažnai naudotas rūmų interjere, tiek stambesniems interjero elementams – supraportams virš durų, tiek ir smulkesniems, pavyzdžiui, židinių dekorui. Būta įvairių herbo variacijų; viena iš jų, kai herbas apjuostas Aukso Vilnos ordino, kurį 1600 m. Zigmantas Vaza gavo iš Pilypo III, grandine (https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas/architekturine-detale-su-vazu-herbu#.UciREDthio4).

Nepaisant 1600–1629 m. vykusio karo su Švedija, smiltainis į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę buvo gabenamas iš Gotlando, tą patvirtina tiek istoriniai šaltiniai, tiek ir Vroclavo universiteto Geologijos instituto atlikti petrografiniai architektūros detalių tyrimai.

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1988 metų tyrimai), sud. V. Urbanavičius, t. 1, Vilnius, 1989, p. 42.
Abramauskienė R. „Valdovų rūmų renesansinių ir barokinių židinių rekonstrukcijos“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje: 2005–2006 m. istorinių šaltinių paieškos, sud. L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 272–282.
Abramauskienė R. „Valdovų rūmų židinių rekonstrukcijos“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste / The Palace of the Grand Dukes of Lithuania and its Restoration within the Context of the European Experience, sud. / ed. V. Dolinskas, D. Steponavičienė, Vilnius, 2009, p. 43–60.
Kryza R., Kryza G., Raczyński P. Petrographic characteristics of stone samples from archaeological objects / historical monuments from Lithuania, Vilnius, 2007, PTC B. 400.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2013-07-22 Atnaujinta: 2013-07-22 08:33
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika