Ausų krapštukas

Aktualu iki 2014-11-09

XIV a. II p.–XV a. I p.
Vario lydinys
Ilgis 4,5 cm, plotis 0,3 cm, storis 0,2 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 1498.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 169/1372 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Asmens higiena buvo rūpinamasi nuo senų laikų. Įvairios priemonės – šukos, skustuvai, žirklės, pincetai, krapštukai – žinoti jau Antikoje.

Ausų krapštukai minimi graikų senuosiuose raštuose, jie neabejotinai naudoti romėnų. Šie dirbiniai dažniausiai buvę metaliniai (vario lydinio, rečiau sidabriniai bei auksiniai) ir kauliniai. Kartais vienas higienos reikmuo atlikdavo kelias funkcijas: pvz., vienas galas būdavo skirtas ausims krapštyti, kitas – dantims. Taip pat naudoti ir rinkiniai – kartu sukabinti krapštukai (ausų, dantų, panagių ir kt.), pincetas, įvairios mentelės.

Viduramžių Europoje ausų krapštukai ir kitos asmens higienos priemonės taip pat buvo gana plačiai paplitę. Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose tokių dirbinių rasta atliekant Vilniaus, Kauno, Kernavės, Asotės piliakalnio (Latvija), Rygos (Latvija), Naugarduko (Baltarusija), Polocko (Baltarusija), Zaslavlio (Baltarusija) ir kt. archeologinius tyrinėjimus.

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje aptiktas nedidelis ausų krapštukas yra iš vario lydinio. Viename jo gale – ausims valyti skirtas šaukštelis, kitame – kilpelė pakabinti. Viršutinė radinio dalis puošta nežymia vijimo imitacija.

Ausų krapštukų Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje rasta ir daugiau.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Bertašius M. Dingęs miestas. Viduramžių Kaunas archeologinių tyrimų duomenimis, Kaunas, 2013, p. 179, pav. 98.
Rėklaitytė I. „Asmeninės higienos reikmenys iš Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų archeologinės medžiagos“, in: Archeologia Lituana, Vilnius, 2004, p. 121–128.
Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje, Vilnius, 2005, p. 65, pav. 28:8.
Археологическое наследие Беларуси / Archaeological Heritage of Belarus, сост. О. Н. Левко, Минск, 2012, c. 87, 118.

Eksponatas publikuotas:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarytojas V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 300, pav. 497.
Rėklaitytė I. „Asmeninės higienos reikmenys iš Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų archeologinės medžiagos“, in: Archeologia Lituana, Vilnius, 2004, p. 124, pav. 7.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kredensas

20250609

Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559). 

 

Plačiau

Publikuota: 2014-11-03 Atnaujinta: 2014-10-31 13:48
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika