Ausų krapštukas

Aktualu iki 2014-11-09

XIV a. II p.–XV a. I p.
Vario lydinys
Ilgis 4,5 cm, plotis 0,3 cm, storis 0,2 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 1498.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 169/1372 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Asmens higiena buvo rūpinamasi nuo senų laikų. Įvairios priemonės – šukos, skustuvai, žirklės, pincetai, krapštukai – žinoti jau Antikoje.

Ausų krapštukai minimi graikų senuosiuose raštuose, jie neabejotinai naudoti romėnų. Šie dirbiniai dažniausiai buvę metaliniai (vario lydinio, rečiau sidabriniai bei auksiniai) ir kauliniai. Kartais vienas higienos reikmuo atlikdavo kelias funkcijas: pvz., vienas galas būdavo skirtas ausims krapštyti, kitas – dantims. Taip pat naudoti ir rinkiniai – kartu sukabinti krapštukai (ausų, dantų, panagių ir kt.), pincetas, įvairios mentelės.

Viduramžių Europoje ausų krapštukai ir kitos asmens higienos priemonės taip pat buvo gana plačiai paplitę. Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose tokių dirbinių rasta atliekant Vilniaus, Kauno, Kernavės, Asotės piliakalnio (Latvija), Rygos (Latvija), Naugarduko (Baltarusija), Polocko (Baltarusija), Zaslavlio (Baltarusija) ir kt. archeologinius tyrinėjimus.

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje aptiktas nedidelis ausų krapštukas yra iš vario lydinio. Viename jo gale – ausims valyti skirtas šaukštelis, kitame – kilpelė pakabinti. Viršutinė radinio dalis puošta nežymia vijimo imitacija.

Ausų krapštukų Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje rasta ir daugiau.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Bertašius M. Dingęs miestas. Viduramžių Kaunas archeologinių tyrimų duomenimis, Kaunas, 2013, p. 179, pav. 98.
Rėklaitytė I. „Asmeninės higienos reikmenys iš Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų archeologinės medžiagos“, in: Archeologia Lituana, Vilnius, 2004, p. 121–128.
Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje, Vilnius, 2005, p. 65, pav. 28:8.
Археологическое наследие Беларуси / Archaeological Heritage of Belarus, сост. О. Н. Левко, Минск, 2012, c. 87, 118.

Eksponatas publikuotas:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarytojas V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 300, pav. 497.
Rėklaitytė I. „Asmeninės higienos reikmenys iš Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų archeologinės medžiagos“, in: Archeologia Lituana, Vilnius, 2004, p. 124, pav. 7.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kovos peilio geležtės smaigalys

20250324

2002 m. tyrinėjant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų (Žemutinės pilies) išorinį kiemą, aptiktas kovos peilio geležtės smaigalys. Radinio ilgis 11,4 cm, plotis 1–2,3 cm, storis 0,6 cm.
Nulūžęs kovos peilio geležtės fragmentas nėra vienintelis tokio tipo ginklo radinys pilies ir rūmų teritorijoje. Iki šiol žinomi bent du santykinai sveiki kovos peiliai, keletas jų fragmentų bei odinės makštys, skirtos šio tipo ginklams. Panašūs ir jiems giminingi kovos peiliai Europoje buvo naudojami nuo XIV a. pabaigos iki XVII amžiaus. Šie ginklai, žinomi pavadinimais Bauernwehr, Hauswehr, Rugger,tesak ar kord, išsivystė iš buitinių peilių. Kai kuriuose Europos regionuose, uždraudus valstiečiams ir miestiečiams nešiotis kalavijus, tokie peiliai tapo alternatyva ginkluotės sprendimams. 

Plačiau

Publikuota: 2014-11-03 Atnaujinta: 2014-10-31 13:48
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika