Ausų krapštukas

Ausų krapštukas
Aktualu iki 2014-11-09

XIV a. II p.–XV a. I p.
Vario lydinys
Ilgis 4,5 cm, plotis 0,3 cm, storis 0,2 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 1498.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 169/1372 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Asmens higiena buvo rūpinamasi nuo senų laikų. Įvairios priemonės – šukos, skustuvai, žirklės, pincetai, krapštukai – žinoti jau Antikoje.

Ausų krapštukai minimi graikų senuosiuose raštuose, jie neabejotinai naudoti romėnų. Šie dirbiniai dažniausiai buvę metaliniai (vario lydinio, rečiau sidabriniai bei auksiniai) ir kauliniai. Kartais vienas higienos reikmuo atlikdavo kelias funkcijas: pvz., vienas galas būdavo skirtas ausims krapštyti, kitas – dantims. Taip pat naudoti ir rinkiniai – kartu sukabinti krapštukai (ausų, dantų, panagių ir kt.), pincetas, įvairios mentelės.

Viduramžių Europoje ausų krapštukai ir kitos asmens higienos priemonės taip pat buvo gana plačiai paplitę. Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose tokių dirbinių rasta atliekant Vilniaus, Kauno, Kernavės, Asotės piliakalnio (Latvija), Rygos (Latvija), Naugarduko (Baltarusija), Polocko (Baltarusija), Zaslavlio (Baltarusija) ir kt. archeologinius tyrinėjimus.

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje aptiktas nedidelis ausų krapštukas yra iš vario lydinio. Viename jo gale – ausims valyti skirtas šaukštelis, kitame – kilpelė pakabinti. Viršutinė radinio dalis puošta nežymia vijimo imitacija.

Ausų krapštukų Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje rasta ir daugiau.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Bertašius M. Dingęs miestas. Viduramžių Kaunas archeologinių tyrimų duomenimis, Kaunas, 2013, p. 179, pav. 98.
Rėklaitytė I. „Asmeninės higienos reikmenys iš Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų archeologinės medžiagos“, in: Archeologia Lituana, Vilnius, 2004, p. 121–128.
Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje, Vilnius, 2005, p. 65, pav. 28:8.
Археологическое наследие Беларуси / Archaeological Heritage of Belarus, сост. О. Н. Левко, Минск, 2012, c. 87, 118.

Eksponatas publikuotas:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarytojas V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 300, pav. 497.
Rėklaitytė I. „Asmeninės higienos reikmenys iš Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų archeologinės medžiagos“, in: Archeologia Lituana, Vilnius, 2004, p. 124, pav. 7.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Prancūzijos Didžiosios armijos 21-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

Prancūzijos Didžiosios armijos 21-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

20260713

Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus archeologijos rinkinyje saugomų sagų kolekcijos išsiskiria Prancūzijos imperijos Didžiosios armijos (pranc. Grande Armée) uniforminės sagos. Nors tai smulkūs aprangos elementai, jie tiesiogiai siejasi su Napoleono epocha. Iš viso šiai grupei priskiriama 15 sagų, priklausiusių 11 skirtingų Didžiosios armijos karinių vienetų.
Pristatoma saga yra apvali, plokščia, su ranteliu pakraštyje, pagaminta štampavimo būdu iš vario lydinio. Centre pavaizduoti skaitmenys 2 (arabiškas) ir I (romėniškas), juos juosia į vidų užlenktais galais augalo šakų vainikas su tašku viršuje. Reverse matyti keturgubos kilpelės, skirtos sagai prisiūti prie uniformos, žymės. Skaitmenys nurodo sagos priklausymą 21-ajam linijiniam pėstininkų pulkui.
21-asis linijinis pėstininkų pulkas (pranc. 21e Régiment d'infanterie de Ligne) laikomas vienu garbingiausių Prancūzijos kariuomenės dalinių, pasižymėjusių drąsa ir ištikimybe. Pulkas įkurtas 1589 metais.

 

Plačiau

Publikuota: 2014-11-03 Atnaujinta: 2014-10-31 13:48
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika