Ausų krapštukas

Ausų krapštukas
Aktualu iki 2014-11-09

XIV a. II p.–XV a. I p.
Vario lydinys
Ilgis 4,5 cm, plotis 0,3 cm, storis 0,2 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 1498.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 169/1372 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Asmens higiena buvo rūpinamasi nuo senų laikų. Įvairios priemonės – šukos, skustuvai, žirklės, pincetai, krapštukai – žinoti jau Antikoje.

Ausų krapštukai minimi graikų senuosiuose raštuose, jie neabejotinai naudoti romėnų. Šie dirbiniai dažniausiai buvę metaliniai (vario lydinio, rečiau sidabriniai bei auksiniai) ir kauliniai. Kartais vienas higienos reikmuo atlikdavo kelias funkcijas: pvz., vienas galas būdavo skirtas ausims krapštyti, kitas – dantims. Taip pat naudoti ir rinkiniai – kartu sukabinti krapštukai (ausų, dantų, panagių ir kt.), pincetas, įvairios mentelės.

Viduramžių Europoje ausų krapštukai ir kitos asmens higienos priemonės taip pat buvo gana plačiai paplitę. Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose tokių dirbinių rasta atliekant Vilniaus, Kauno, Kernavės, Asotės piliakalnio (Latvija), Rygos (Latvija), Naugarduko (Baltarusija), Polocko (Baltarusija), Zaslavlio (Baltarusija) ir kt. archeologinius tyrinėjimus.

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje aptiktas nedidelis ausų krapštukas yra iš vario lydinio. Viename jo gale – ausims valyti skirtas šaukštelis, kitame – kilpelė pakabinti. Viršutinė radinio dalis puošta nežymia vijimo imitacija.

Ausų krapštukų Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje rasta ir daugiau.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Bertašius M. Dingęs miestas. Viduramžių Kaunas archeologinių tyrimų duomenimis, Kaunas, 2013, p. 179, pav. 98.
Rėklaitytė I. „Asmeninės higienos reikmenys iš Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų archeologinės medžiagos“, in: Archeologia Lituana, Vilnius, 2004, p. 121–128.
Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje, Vilnius, 2005, p. 65, pav. 28:8.
Археологическое наследие Беларуси / Archaeological Heritage of Belarus, сост. О. Н. Левко, Минск, 2012, c. 87, 118.

Eksponatas publikuotas:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarytojas V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 300, pav. 497.
Rėklaitytė I. „Asmeninės higienos reikmenys iš Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų archeologinės medžiagos“, in: Archeologia Lituana, Vilnius, 2004, p. 124, pav. 7.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Marsas ir Venera

Marsas ir Venera

20251103

Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.

 

Plačiau

Publikuota: 2014-11-03 Atnaujinta: 2014-10-31 13:48
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika