Knygos apkalas

Knygos apkalas
Aktualu iki 2014-11-16

Plotis 2,1 cm, ilgis 2,3 cm, storis 0,1 mm 
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 7844. 
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 222/1658 (Pilių tyrimų centras „Lietuvos pilys“)

Šis centrinis knygos apkalas rastas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų šiaurės korpuso prieigose, juodos žemės su medienos liekanomis sluoksnyje, kuris gali būti datuojamas XV a. antru ketvirčiu.

Valdovų rūmų teritorijoje aptikti centriniai knygų apkalai pagal formą gali būti skirstomi į pagrindinius keturis tipus, o pagal tvirtinimo būdą – į keturis potipius. Šis kvadrato formos apkalas priskiriamas ketvirtam tipui bei A potipiui.

Dažniausiai centriniai knygų apkalai būdavo puošiami stilizuotais augaliniais bei gyvuliniais motyvais arba geometriniais raštais. Šis dirbinys yra stilizuoto kvadrato formos su 8 įspaudimais bei „įkirpimais“ centrinėse kraštelių dalyse. Remiantis išlikusia 1,5 mm skersmens tvirtinimo detale, galima daryti prielaidą, kad apkalas būdavo tvirtinamas per centrinę apkalo dalį ir atlikdavo dekoratyvinę funkciją.

Daugiau apie centrinių knygų apkalų formą bei puošybą

Medžiagą parengė Laura Grybauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Adler G. Handbuch Buchverschluss und Buchbeschlag, Wiesbaden, 2010.
Prideaux S. T. An historical sketch of bookbinding, London, 1893.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Plyta su įstrižomis braukomis

Plyta su įstrižomis braukomis

20260518

Vienas būdingiausių lietuviškų plytų, žinomų nuo XIII a. pabaigos – XIV a. pradžios, požymių yra vienoje plytos plokštumos pusėje – klote įspausti specialūs grioveliai – braukos. Braukos turėjo pagerinti plytos sukibimą su skiediniu ir kartu užtikrinti stabilesnę mūro struktūrą.
Braukos dažniausiai būdavo daromos rankų pirštais arba specialiu įrankiu išilgai plytos. Rečiau pasitaiko plytų su skersai ar įstrižai padarytomis braukomis. Pastebėta, kad XV–XVI a. civilinių gotikinių pastatų plytos dažniausiai būdavo su braukomis, mūrytos braukomis žemyn. Brauktinių plytų tradicija gyvavo iki pat XVIII a. pabaigos.

 

Plačiau

Publikuota: 2014-11-10 Atnaujinta: 2014-11-09 18:26
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika