Knygos apkalas

Knygos apkalas
Aktualu iki 2014-11-16

Plotis 2,1 cm, ilgis 2,3 cm, storis 0,1 mm 
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 7844. 
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 222/1658 (Pilių tyrimų centras „Lietuvos pilys“)

Šis centrinis knygos apkalas rastas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų šiaurės korpuso prieigose, juodos žemės su medienos liekanomis sluoksnyje, kuris gali būti datuojamas XV a. antru ketvirčiu.

Valdovų rūmų teritorijoje aptikti centriniai knygų apkalai pagal formą gali būti skirstomi į pagrindinius keturis tipus, o pagal tvirtinimo būdą – į keturis potipius. Šis kvadrato formos apkalas priskiriamas ketvirtam tipui bei A potipiui.

Dažniausiai centriniai knygų apkalai būdavo puošiami stilizuotais augaliniais bei gyvuliniais motyvais arba geometriniais raštais. Šis dirbinys yra stilizuoto kvadrato formos su 8 įspaudimais bei „įkirpimais“ centrinėse kraštelių dalyse. Remiantis išlikusia 1,5 mm skersmens tvirtinimo detale, galima daryti prielaidą, kad apkalas būdavo tvirtinamas per centrinę apkalo dalį ir atlikdavo dekoratyvinę funkciją.

Daugiau apie centrinių knygų apkalų formą bei puošybą

Medžiagą parengė Laura Grybauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Adler G. Handbuch Buchverschluss und Buchbeschlag, Wiesbaden, 2010.
Prideaux S. T. An historical sketch of bookbinding, London, 1893.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Rašalinė

Rašalinė

20251110

XV a. rašalines naudojo tik raštinga visuomenės dalis – tie, kurie turėjo mokėti rašyti dėl savo užimamų pareigybių: raštininkai, iždininkai ir kt. Remiantis archeologiniais duomenimis, žinoma, kad viena pagrindinių to laikotarpio raštininkų naudotų kanceliarijos priemonių – rašalinės. Jos buvo tekintos iš kaulo, drožtos iš rago, lietos iš metalo ar lipdytos, žiestos iš molio. Nuo XV a. rašalinės pradėtos gaminti taip, kad jas būtų patogu nešioti, – su dangteliais, neretai pritvirtintos prie diržo. Tai leido raštininkams būti mobiliems, keliauti ir dirbti ne vienoje vietoje. Dažniausiai naudotas juodas rašalas. Spalvotas rašalas (mėlynas, raudonas) – prabangesnis (jo ir gamyba buvo brangesnė), naudotas taupiau.
Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritoriją XV a. sluoksnyje rasta išskirtinės išvaizdos rašalinė. Ji pagaminta iš pilkos molio masės, lipdyta, dengta rusvai žalia glazūra, sveika. Rašalinė vandens paukščio pavidalo, su skyle nugaroje (rašalui laikyti), snapas ir uodega nulūžę. Ji dekoruota geometriniu ornamentu. Paprastos rašalinės pasižymėjo funkcionalumu, buvo mažai dekoruotos. Prabangesnės galėjo būti profiliuotos, puoštos įmantresnėmis figūrinėmis detalėmis. Rašalinių išvaizda neretai priklausė nuo savininko statuso – kuo aukštesnes pareigas ar statusą užėmė žmogus, tuo puošnesnė buvo ir jo rašalinė. 

 

Plačiau

Publikuota: 2014-11-10 Atnaujinta: 2014-11-09 18:26
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika