Kulinarinė liūto forma

Kulinarinė liūto forma
Aktualu iki 2015-02-01

XVI a. vid.
Molis, glazūra
Vailionis E. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų vakarinio korpuso išorinio kiemo (ties M22 ir M23) 1996 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 548a, 548b
Konservavo Aušra Lukaitytė, rest. prot. Nr. 41/250 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

1996–1998 m., vykdant archeologinius tyrinėjimus, Valdovų rūmų šiaurinėje dalyje, griuvenų sluoksnyje, rasta kulinarinė liūto forma. Ją sudaro dvi dalys. Formos vidus dengtas žalia glazūra. Spėjama, kad buvo naudota kaip kepimo forma arba figūriniam sviestui, marcipanams formuoti.

1518 m. Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam vedus Bario kunigaikštytę Boną Sforcą, pasikeitė Lietuvos dvaro kultūra, taip pat to meto virtuvė ir stalo serviravimas. Atsirado ne tik įvairesnių maisto produktų ir patiekalų, bet ir jų gamybai skirtų virtuvės rakandų, stalo įrankių. Sudėtingesnis stalo serviravimas ir patiekalų puošyba tapo vis populiaresni. Šaltiniuose minima, kad Žygimantas Senasis mėgo įmantriai puoštus pyragus, saldumynus, tortus.

Peršasi išvada, kad maistas, patiekiamas valdovams, turėjo džiuginti ne tik skrandį, bet ir akį.

Medžiagą parengė Milda Samulionytė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Dembinska M. Food and Drink in Medieval Poland, Philadelphia, 1999.
Kaminskaitė I. „Indai“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sud. V. Urbonavičius, Vilnius, 2010, p. 311–318.

Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 5: 1996–1998 metų tyrimai, red. V. Urbonavičius, Vilnius, 2003.

Eksponatas publikuotas
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje, sud. D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2009.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Frankų karaliaus Chlodvigo krikštas“ (serija „Karaliaus Chlodvigo istorija“)

Gobelenas „Frankų karaliaus Chlodvigo krikštas“ (serija „Karaliaus Chlodvigo istorija“)

20251117

Chlodvigas, frankų salijų karaliaus Childeriko I sūnus, gimė apie 466 m. e. metus. Kai 358 m. e. m. šią germanų gentį pavergė romėnai, jai buvo leista apsigyventi dabartinėje Belgijos teritorijoje su sąlyga, kad gins sieną ir siųs kareivius Romos armijai. Romos provincija Galija tęsėsi nuo Reino upės šiaurėje iki Pirėnų kalnų pietuose. Bet 454 m. e. m. mirus romėnų generolui Etijui, Galijoje nebeliko tvirtos valdžios. Be to, 476 m. e. m. žlugo paskutinis Romos imperatorius Romulas Augustulas ir Vakarų Romos imperija subyrėjo. Nenuostabu, kad tėvą soste pakeitęs Chlodvigas ėmė siekti išplėsti savo karalystės sienas. 486 m. e. m. mūšyje prie Suasono jis nugalėjo paskutinį Romos vietininką Galijoje. Ši pergalė leido jam užvaldyti visą teritoriją tarp Somos upės šiaurėje ir Luaros upės centrinėje ir vakarų Galijoje.

 

Plačiau

Publikuota: 2015-01-26 Atnaujinta: 2015-02-09 09:07
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika