Kulinarinė liūto forma

Kulinarinė liūto forma
Aktualu iki 2015-02-01

XVI a. vid.
Molis, glazūra
Vailionis E. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų vakarinio korpuso išorinio kiemo (ties M22 ir M23) 1996 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 548a, 548b
Konservavo Aušra Lukaitytė, rest. prot. Nr. 41/250 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

1996–1998 m., vykdant archeologinius tyrinėjimus, Valdovų rūmų šiaurinėje dalyje, griuvenų sluoksnyje, rasta kulinarinė liūto forma. Ją sudaro dvi dalys. Formos vidus dengtas žalia glazūra. Spėjama, kad buvo naudota kaip kepimo forma arba figūriniam sviestui, marcipanams formuoti.

1518 m. Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam vedus Bario kunigaikštytę Boną Sforcą, pasikeitė Lietuvos dvaro kultūra, taip pat to meto virtuvė ir stalo serviravimas. Atsirado ne tik įvairesnių maisto produktų ir patiekalų, bet ir jų gamybai skirtų virtuvės rakandų, stalo įrankių. Sudėtingesnis stalo serviravimas ir patiekalų puošyba tapo vis populiaresni. Šaltiniuose minima, kad Žygimantas Senasis mėgo įmantriai puoštus pyragus, saldumynus, tortus.

Peršasi išvada, kad maistas, patiekiamas valdovams, turėjo džiuginti ne tik skrandį, bet ir akį.

Medžiagą parengė Milda Samulionytė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Dembinska M. Food and Drink in Medieval Poland, Philadelphia, 1999.
Kaminskaitė I. „Indai“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sud. V. Urbonavičius, Vilnius, 2010, p. 311–318.

Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 5: 1996–1998 metų tyrimai, red. V. Urbonavičius, Vilnius, 2003.

Eksponatas publikuotas
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje, sud. D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2009.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

20261102

Gobelene vaizduojamas pranašo Izaijo knygos 45 skyriuje užrašytas tekstas (Iz 45), kuriame Dievas kreipiasi į Persijos karalių Kyrą, pareikšdamas, kad Jis pasirinko jį savo dieviškos valios įrankiu, nors Kyras Jo nepažįsta. Dievo vedamas Kyras leido į Babiloną ištremtiems izraelitams sugrįžti į Jeruzalę ir atstatyti 586 m. pr. Kr. sunaikintą šventyklą. Audinyje vaizduojamos dvi įvykio scenos: vienoje jų Persijos karalius Kyras skelbia savo dekretą, kitoje šis karalius izraelitų šventyklai grąžina išgrobstytas vertybes. Šv. Rašte rašoma, kad Kyras visoje savo karalystėje žodžiu ir raštu paskelbė tokį sprendimą: „VIEŠPATS, Dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes ir pavedė man pastatyti jam Namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. Todėl tesileidžia į kelionę visi, kas priklauso jo tautai. Jų Dievas juos telydi!“ (2 Kr 36). 

 

Plačiau

Publikuota: 2015-01-26 Atnaujinta: 2015-02-09 09:07
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika