XVI–XVII a.
Sidabras
Matmenys 32 x 30 x 2 mm
Vailionis E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų šiaurinio korpuso aplinkos (ties šiauriniu priestatu) 2000 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 3234
Restauravo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 614/11053 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Metalo lydinio tyrimus atliko dr. Laima Grabauskaitė (Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras)
Šis kampinis knygos apkalas rastas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje, rudų žemių su smulkiomis griuvenomis sluoksnyje, kuris, remiantis jame rastais kokliais, gali būti datuojamas XVII amžiumi.
Visas apkalo paviršius buvo padengtas žalios spalvos vario druskų korozijos produktais, smulkiais akmenukais ir kitais nešvarumais, radinys buvo sulūžęs į dvi dalis. Restauruojant apkalas suklijuotas, nuvalius jo paviršių pasirodė blizgaus sidabro danga. Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre atlikus mikroskopinę, rentgeno fluorescencinę (XRF) metalo lydinių bei mikrocheminę kokybinę metalinių dalių analizę nustatyta, kad apkalo metalas susideda iš sidabro lydinio (Ag – 83,86 %, Cu – 13,54 %, Pb – 0,94 %, Sn – 0,45 %, Zn – 0,24 %). Tai pirmas tokios metalo sudėties knygos apkalas, rastas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teritorijoje.
Šis mažą meno kūrinį primenantis apkalas buvo viena iš keturių arba dviejų knygos kampų puošybos detalių. Jis priskiriamas pirmajam tipui, nes yra rombo formos, su sparneliais, skirtais apkalui prie viršelio pritvirtinti. Apkalas puoštas grotesko ornamentu – angelas (du sparnai, tarp jų matyti labai nusitrynęs veidas) įpintas į stilizuotų gėlių ornamentą. Kampinio knygos apkalo pakraštėliai įrėminti iškilių taškelių linijomis, jos tarsi atskiria vaizdinį nuo išorinio lygaus paviršiaus.
Toks ornamentas atsirado apie XVI a. ir buvo paplitęs iki XVII a. pabaigos, taigi, gali būti priskiriamas Renesanso ir Baroko sandūros puošybos stiliui. Remiantis knygos apkalo formų subtilumu ir plastiškumu, taip pat atsižvelgiant į metalo rūšį bei pačią ornamento tematiką ir analogus, galima teigti, kad šis apkalas galėjo puošti didesnę vertę turėjusią arba religinio turinio knygą. Panašaus stiliaus apkalai yra ir ant 1641 m. Johano Andreaso Kvenštedto (Johann Andreas Quenstedt) knygos Theologia didactico-polemica sive systema theologicum, saugomos Jono Lasko (Johannes a Lasco) bibliotekoje Emdene, Vokietijoje.
Daugiau apie kampinius knygų apkalus ir jų paskirtį žr. čia
Medžiagą parengė Laura Grybauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Adler G. Handbuch Buchverschluss und Buchbeschlag, Wiesbaden, 2010
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011
Matulevičiūtė J. Dailės žodynas, Vilnius, 1999
Prideaux S. T. An Historical Sketch of Bookbinding, London, 1893
