Perlamutru ir vario vielutėmis puoštas stalo žaidimų vaikštukas

Aktualu iki 2015-09-27

XVII–XIX a.
Ragas, vario lydinys, perlamutras
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Pilies vartų archeologinių tyrimų ataskaita 2007–2008 m., radinio inv. Nr. 2279
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 189/751 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Atliekant Vilniaus Žemutinės pilies ir Valdovų rūmų archeologinius tyrimus rasta keliolika įvairių stalo žaidimų vaikštukų. Vieni jų pagaminti iš molio, kiti tekinti iš medžio ar rago. Vienas puošniausių ir, matyt, prabangiausių vaikštukų archeologo Gintauto Striškos buvo rastas prie Vilniaus Žemutinės pilies vartų, buvusių ties dabartine Pilies gatve ir vadinamų Pilies vartais. Šį vaikštuką galima laikyti bene puošniausiu iki šiol visoje Lietuvoje rastu dirbiniu.

Žemo cilindro formos kaulinis artefaktas yra 38 mm skersmens ir 8 mm aukščio. Abi figūrėlės pusės dekoruotos skriestuvinėmis akutėmis (keturios grupės po keturias akutes) ir keturiomis duobučių grupėmis, jų centre inkrustuota po perlamutrinę akutę. Be to, pakraštyje ir centre esančiuose grioveliuose įtaisyti vario lydinio lankeliai. Šis gana vėlyvas, apytiksliai XVII–XIX a. datuojamas, radinys neabejotinai priklausė turtingam stalo žaidimo komplektui.

Apie panašius inkrustuotus arba iš brangių medžiagų pagamintus XVI–XVII a. vaikštukus užsimena ir keli rašytiniai šaltiniai. Pavyzdžiui, 1584 m. Kristupo Radvilos Perkūno (1547–1603) sudarytame Vilniaus lobyno inventoriuje minimos dvi prabangios šaškių lentos su vaikštukais. Šaltinis byloja, kad viena jų – be šaškių, su kaulo ir sidabro aptaisais (apkaustais), o antroji aptraukta oda, su sidabro vyriais. Prie šios lentos buvo 30 sidabrinių šaškių (15 paauksuotų ir 15 baltų) ir du sidabro kauliukai. Lietuvos kunigaikščio Jonušo Radvilos Tykocino dvaro daiktų sąraše (1655) taip pat minimos žaidimų figūrėlės ir šachmatų komplektas. Be kito dvaro inventoriaus ir kaulinių šachmatų dramblio kaulo inde, minimos kaulu inkrustuotos juodmedžio ir medinės šaškės.

Nors archeologinio radinio datavimas nėra tikslus, remiantis turimomis žiniomis galima spėti, kad šis vaikštukas galėjo priklausyti kokiam nors didikui arba dvariškiui.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Baliulis A., Meilus E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdieninis gyvenimas, Vilnius, 2001.
Paliušytė A. „1584 metų Kristupo Radvilos Perkūno lobyno inventorius“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 14: Istorija ir elitinės kultūros teigtys, 1998, p. 157–163.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Varpelis

20240617

Nedidelis iš vario lydinio nulietas varpelis yra dekoruotas įvairiomis figūromis ir augaliniais ornamentais. Jo apačioje matomas įrašas lotynų kalba NOMEN DOMINI BENEDICTUM SIT (liet. „Tebūnie palaimintas Viešpaties vardas“). Viršuje esanti rankenėlė puošta stovinčių berniukų atvaizdais.

Plačiau

Publikuota: 2015-09-21 Atnaujinta: 2015-08-07 09:22
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika