Karnizinis koklis su grotesko ornamentu

Karnizinis koklis su grotesko ornamentu
Aktualu iki 2016-05-08

XVI a. III ketv.
Matmenys 17,5 x 28 cm
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Radvilų rūmų (III oficinos) ir Pilies kalno vakarinės atraminės sienos 1998 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 989, 990.
Restauravo Bronislava Kunkulienė, rest. prot. Nr. 35/475 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Plokštės fonas kupinas augalinių motyvų. Jame vaizduojami trys satyrai. Plokštės centre atspausta sėdinčio satyro figūra, o jai iš abiejų pusių – šonu pasisukęs satyras. Ši groteskinė scena atspausta pagal flamandų raižytojo Kornelio Boso graviūrą (Cornelis Bos, 1506–1555). Atrodo, kad šis menininkas užsakymų gaudavo iš valdovo dvaro. Pagal jo nutapytus kartonus išausta dalis žymiosios Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos.

Renesansiniai kokliai papuošti grotesku, fonas nuspalvintas mėlyna, o ornamentas – įvairiaspalvėmis glazūromis. Jie siejami su Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu ir rūmų atnaujinimu.

Groteskas išpopuliarėjo Renesanso laikotarpiu Italijoje, kai menininkai pradėjo kopijuoti romėniškų freskų ornamentus. Groteskui būdingi susipinantys augaliniai ornamentai, vazos, keistos kaukės, fantastiniai gyvūnai bei personažai. Lietuvą tikriausiai šis ornamentas pasiekė su grafikos lakštais, spausdintais Vokietijos bei Nyderlandų menininkų, ir knygų iliustracijomis.

XVI a. vidurio piešinys pagal Kornelį Bosą

Gobelenas su dviem satyrais ir Žygimanto Augusto monograma, išaustas pagal Kornelio Boso ir Franso Floriso (Frans Floris) piešinius, 1555, Vavelis, Krokuva

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Aleksandravičiūtė A. „Šiaurės renesansas Vilniaus mieste. Sienų tapybos ornamentika“, in: Menotyra, t. 19, Nr. 1, Vilnius, 2012.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2016-05-04 21:45 Atnaujinta: 2016-06-13 00:30
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika