Karnizinis koklis su grotesko ornamentu

Karnizinis koklis su grotesko ornamentu
Aktualu iki 2016-05-08

XVI a. III ketv.
Matmenys 17,5 x 28 cm
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Radvilų rūmų (III oficinos) ir Pilies kalno vakarinės atraminės sienos 1998 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 989, 990.
Restauravo Bronislava Kunkulienė, rest. prot. Nr. 35/475 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Plokštės fonas kupinas augalinių motyvų. Jame vaizduojami trys satyrai. Plokštės centre atspausta sėdinčio satyro figūra, o jai iš abiejų pusių – šonu pasisukęs satyras. Ši groteskinė scena atspausta pagal flamandų raižytojo Kornelio Boso graviūrą (Cornelis Bos, 1506–1555). Atrodo, kad šis menininkas užsakymų gaudavo iš valdovo dvaro. Pagal jo nutapytus kartonus išausta dalis žymiosios Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos.

Renesansiniai kokliai papuošti grotesku, fonas nuspalvintas mėlyna, o ornamentas – įvairiaspalvėmis glazūromis. Jie siejami su Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu ir rūmų atnaujinimu.

Groteskas išpopuliarėjo Renesanso laikotarpiu Italijoje, kai menininkai pradėjo kopijuoti romėniškų freskų ornamentus. Groteskui būdingi susipinantys augaliniai ornamentai, vazos, keistos kaukės, fantastiniai gyvūnai bei personažai. Lietuvą tikriausiai šis ornamentas pasiekė su grafikos lakštais, spausdintais Vokietijos bei Nyderlandų menininkų, ir knygų iliustracijomis.

XVI a. vidurio piešinys pagal Kornelį Bosą

Gobelenas su dviem satyrais ir Žygimanto Augusto monograma, išaustas pagal Kornelio Boso ir Franso Floriso (Frans Floris) piešinius, 1555, Vavelis, Krokuva

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Aleksandravičiūtė A. „Šiaurės renesansas Vilniaus mieste. Sienų tapybos ornamentika“, in: Menotyra, t. 19, Nr. 1, Vilnius, 2012.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Porcelianinės skulptūrėlės fragmentas

Porcelianinės skulptūrėlės fragmentas

20260608

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje, rytinio ir šiaurinio korpusų prieigose, rastas porcelianinės skulptūrėlės fragmentas. Joje vaizduojama moters, vilkinčios ryškiaspalvį drabužį, dekoruotą kontrastingomis juostomis, figūra. Radinys aptiktas sluoksniuose, susiformavusiuose po 1830–1831 m. sukilimo, kai nugriautų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vietoje įsitvirtino carinės Rusijos administracinė ir karinė valdžia. Šis skulptūrėlės fragmentas pasakoja apie XIX a. dekoratyvinio porceliano madą, taip pat atspindi sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį.

 

Plačiau

Publikuota: 2016-05-04 21:45 Atnaujinta: 2016-06-13 00:30
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika