Karnizinis koklis su grotesko ornamentu

Karnizinis koklis su grotesko ornamentu
Aktualu iki 2016-05-08

XVI a. III ketv.
Matmenys 17,5 x 28 cm
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Radvilų rūmų (III oficinos) ir Pilies kalno vakarinės atraminės sienos 1998 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 989, 990.
Restauravo Bronislava Kunkulienė, rest. prot. Nr. 35/475 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Plokštės fonas kupinas augalinių motyvų. Jame vaizduojami trys satyrai. Plokštės centre atspausta sėdinčio satyro figūra, o jai iš abiejų pusių – šonu pasisukęs satyras. Ši groteskinė scena atspausta pagal flamandų raižytojo Kornelio Boso graviūrą (Cornelis Bos, 1506–1555). Atrodo, kad šis menininkas užsakymų gaudavo iš valdovo dvaro. Pagal jo nutapytus kartonus išausta dalis žymiosios Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos.

Renesansiniai kokliai papuošti grotesku, fonas nuspalvintas mėlyna, o ornamentas – įvairiaspalvėmis glazūromis. Jie siejami su Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu ir rūmų atnaujinimu.

Groteskas išpopuliarėjo Renesanso laikotarpiu Italijoje, kai menininkai pradėjo kopijuoti romėniškų freskų ornamentus. Groteskui būdingi susipinantys augaliniai ornamentai, vazos, keistos kaukės, fantastiniai gyvūnai bei personažai. Lietuvą tikriausiai šis ornamentas pasiekė su grafikos lakštais, spausdintais Vokietijos bei Nyderlandų menininkų, ir knygų iliustracijomis.

XVI a. vidurio piešinys pagal Kornelį Bosą

Gobelenas su dviem satyrais ir Žygimanto Augusto monograma, išaustas pagal Kornelio Boso ir Franso Floriso (Frans Floris) piešinius, 1555, Vavelis, Krokuva

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Aleksandravičiūtė A. „Šiaurės renesansas Vilniaus mieste. Sienų tapybos ornamentika“, in: Menotyra, t. 19, Nr. 1, Vilnius, 2012.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Rašalinė

Rašalinė

20251110

XV a. rašalines naudojo tik raštinga visuomenės dalis – tie, kurie turėjo mokėti rašyti dėl savo užimamų pareigybių: raštininkai, iždininkai ir kt. Remiantis archeologiniais duomenimis, žinoma, kad viena pagrindinių to laikotarpio raštininkų naudotų kanceliarijos priemonių – rašalinės. Jos buvo tekintos iš kaulo, drožtos iš rago, lietos iš metalo ar lipdytos, žiestos iš molio. Nuo XV a. rašalinės pradėtos gaminti taip, kad jas būtų patogu nešioti, – su dangteliais, neretai pritvirtintos prie diržo. Tai leido raštininkams būti mobiliems, keliauti ir dirbti ne vienoje vietoje. Dažniausiai naudotas juodas rašalas. Spalvotas rašalas (mėlynas, raudonas) – prabangesnis (jo ir gamyba buvo brangesnė), naudotas taupiau.
Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritoriją XV a. sluoksnyje rasta išskirtinės išvaizdos rašalinė. Ji pagaminta iš pilkos molio masės, lipdyta, dengta rusvai žalia glazūra, sveika. Rašalinė vandens paukščio pavidalo, su skyle nugaroje (rašalui laikyti), snapas ir uodega nulūžę. Ji dekoruota geometriniu ornamentu. Paprastos rašalinės pasižymėjo funkcionalumu, buvo mažai dekoruotos. Prabangesnės galėjo būti profiliuotos, puoštos įmantresnėmis figūrinėmis detalėmis. Rašalinių išvaizda neretai priklausė nuo savininko statuso – kuo aukštesnes pareigas ar statusą užėmė žmogus, tuo puošnesnė buvo ir jo rašalinė. 

 

Plačiau

Publikuota: 2016-05-04 21:45 Atnaujinta: 2016-06-13 00:30
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika