„Miscellanea Rervm ad Statum Ecclesiasticum in Magno Litvaniae Dvcatv pertinentium“

„Miscellanea Rervm ad Statum Ecclesiasticum in Magno Litvaniae Dvcatv pertinentium“
Aktualu iki 2017-03-12

Albertas Kojalavičius-Vijūkas (1609–1677)
Vilnius, 1650 m.
Matmenys: 18,5 x 14,8 x 1,5 cm
Popierius, oda, įspaudai odoje
Inv. Nr. VR-573
2010 m. ši knyga įsigyta iš UAB „Lofanta“.

Albertas Kojalavičius-Vijūkas (1609–1677) – garsus istorikas, teologas, filosofas, Vilniaus universiteto profesorius, Jėzuitų ordino vienuolis. 1627 m. baigė Vilniaus jėzuitų kolegiją, 1629–1632 m. Nesvyžiuje studijavo filosofiją, 1638-aisiais Vilniaus universitete baigė teologijos studijas, 1641 m. įgijo filosofijos magistro, 1645 m. – teologijos daktaro laipsnį. 1641–1644 ir 1645–1655 m. dėstė Vilniaus universitete, taip pat dirbo administracinį darbą – buvo universiteto vicekancleris, rektorius. Svarbiausias A. Kojalavičiaus-Vijūko veikalas – pirmoji spausdinta Lietuvos istorija (pirma dalis išleista Dancige (dab. Gdanskas) 1650 m., antra – Antverpene 1669 m.).

Skaičiuojama, kad mokslininkas parengė apie 50 kūrinių lotynų ir lenkų kalbomis. Jo religijos istorijos veikale „Miscellanea Rervm ad Statum Ecclesiasticum in Magno Litvaniae Dvcatv pertinentium...“ („Įvairenybės apie Bažnyčios būklę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje“), išleistame Vilniuje 1650 m., pateikiama vertingų Lietuvos Bažnyčiai nusipelniusių asmenų biografinių duomenų, taip pat žinių apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėjus. Knygos pradžioje yra dedikacija Vilniaus vyskupui Jurgiui Tiškevičiui bei atskirame puslapyje atspaustas dvasininko herbas. 2004 m. veikalas buvo išleistas ir lietuvių kalba.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis

Panaudota literatūra:
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas, sudarytojai D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 202.
Matulevičius A., Sliesoriūnas F. „Kojalavičius-Vijūkas Albertas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. X: Khmerai–Krelle, vyriausiasis redaktorius A. Račis, Vilnius, 2006, p. 346–347.
Narbutienė D. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos lotyniškoji knyga XV–XVII a., Vilnius, 2004, p. 133.
Vijūkas-Kojalavičius A. Lietuvos istorijos įvairenybės, d. 1–2, Vilnius, 2003–2004. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vidutinio dydžio gertuvė

Vidutinio dydžio gertuvė

20260112

Archeologinėje medžiagoje galima rasti ne vieną daiktą, kurio išvaizda, keičiantis šimtmečiams, beveik nekinta. Bėgant laikui atsiranda naujų žaliavų, iš kurių šie daiktai yra gaminami, bet jų paskirtis ir forma išlieka labai artimos pirminiam gaminiui. Vienas iš tokių daiktų yra gertuvė, šiais laikais gaminama iš metalo, stiklo arba plastiko.
Troškulio malšinimas yra vienas iš pagrindinių fiziologinių poreikių žmogaus gyvenime, todėl visuomet reikėjo ir talpos skysčiui laikyti. Tikėtina, kad seniausios gertuvės, gamintos iš odos, buvo įvairių formų ir talpos. Ne vėliau nei XVI a. Lietuvoje pradėjo plisti įvairios talpos molinės gertuvės.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2017-03-06 Atnaujinta: 2017-03-05 23:27
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika