„Moscovia“

„Moscovia“
Aktualu iki 2017-04-02

Antonijus Posevinas (Antonio Possevino, 1534–1611)
Antverpenas, 1587 m.
Matmenys: 16,5 x 11,8 x 2 cm
Popierius, oda
Inv. Nr. VR-574
2010 m. ši knyga įsigyta iš UAB „Lofanta“.

Antonijus Posevinas (Antonio Possevino, 1534–1611) – italų jėzuitas, rašytojas, diplomatas. Gimė Mantujoje (Italija), 1559 m. įstojo į Jėzuitų ordiną, nuo 1560 m. dirbo Savojoje ir Pietų Prancūzijoje – šiuose kraštuose steigė kolegijas ir joms vadovavo, taip pat užsiėmė kita veikla, susijusia su katalikybės stiprinimu. 1561-aisiais buvo įšventintas į kunigus, 1573 m. paskirtas jėzuitų generolo sekretoriumi. 1578-aisiais pradėjo savo diplomatinę veiklą – popiežius Grigalius XIII jį, kaip legatą, nusiuntė į Švedijos Karalystę, 1581 m. – į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Maskvos Kunigaikštystę. 1581 m. birželio 13 d. Vilniuje buvo susitikęs su Steponu Batoru. Vėlesnė A. Posevino veikla taip pat buvo susijusi su Lietuva. 1582 m. popiežius jį nusiuntė į Abiejų Tautų Respubliką, ten jo priežiūrai buvo pavestos visos Šiaurės Europoje esančios popiežiškosios seminarijos. 1586 m. A. Posevinas grįžo į Italiją, dirbo Paduvos kolegijoje. Parašė apie 50 veikalų. Europoje buvo ypač populiarus jo veikalas „Moscovia“. Pirmasis leidimas išspausdintas Vilniuje 1586 metais. Knygoje autorius apibūdino Maskvos Kunigaikštystės geopolitinę padėtį, aptarė ką tik pasibaigusio Livonijos karo rezultatus, pateikė taikos derybų Jam Zapolėje dokumentus. Knyga buvo daug kartų perspausdinta, versta į kitas kalbas. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose saugomas A. Posevino veikalo „Moscovia“ egzempliorius, išleistas 1587 m. Antverpene, garsiojoje Kristofo Planteno (Christophe Plantin, apie 1520–1589) leidykloje. Ypač vertingas knygos pradžioje esantis Maskvos Kunigaikštystės žemėlapis, parengtas pagal Antonio Dženkinsono (Anthony Jenkinson, 1529–1610/1611) sudarytą žemėlapį.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis

Panaudota literatūra:
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas, sudarytojai D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 196.
Lietuva žemėlapiuose, sudarytojai A. Bieliūnienė, B. Kulnytė, R. Subatniekienė, Vilnius, 2011, p. 66–67.
Narbutienė D. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos lotyniškoji knyga XV–XVII a., Vilnius, 2004, p. 163.
Rabikauskas P. „Possevino Antonio“, in: Lietuvių enciklopedija, t. XXIII, Boston, 1961, p. 340–341.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Marsas ir Venera

Marsas ir Venera

20251103

Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.

 

Plačiau

Publikuota: 2017-03-27 Atnaujinta: 2017-03-27 01:10
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika