„Moscovia“

„Moscovia“
Aktualu iki 2017-04-02

Antonijus Posevinas (Antonio Possevino, 1534–1611)
Antverpenas, 1587 m.
Matmenys: 16,5 x 11,8 x 2 cm
Popierius, oda
Inv. Nr. VR-574
2010 m. ši knyga įsigyta iš UAB „Lofanta“.

Antonijus Posevinas (Antonio Possevino, 1534–1611) – italų jėzuitas, rašytojas, diplomatas. Gimė Mantujoje (Italija), 1559 m. įstojo į Jėzuitų ordiną, nuo 1560 m. dirbo Savojoje ir Pietų Prancūzijoje – šiuose kraštuose steigė kolegijas ir joms vadovavo, taip pat užsiėmė kita veikla, susijusia su katalikybės stiprinimu. 1561-aisiais buvo įšventintas į kunigus, 1573 m. paskirtas jėzuitų generolo sekretoriumi. 1578-aisiais pradėjo savo diplomatinę veiklą – popiežius Grigalius XIII jį, kaip legatą, nusiuntė į Švedijos Karalystę, 1581 m. – į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Maskvos Kunigaikštystę. 1581 m. birželio 13 d. Vilniuje buvo susitikęs su Steponu Batoru. Vėlesnė A. Posevino veikla taip pat buvo susijusi su Lietuva. 1582 m. popiežius jį nusiuntė į Abiejų Tautų Respubliką, ten jo priežiūrai buvo pavestos visos Šiaurės Europoje esančios popiežiškosios seminarijos. 1586 m. A. Posevinas grįžo į Italiją, dirbo Paduvos kolegijoje. Parašė apie 50 veikalų. Europoje buvo ypač populiarus jo veikalas „Moscovia“. Pirmasis leidimas išspausdintas Vilniuje 1586 metais. Knygoje autorius apibūdino Maskvos Kunigaikštystės geopolitinę padėtį, aptarė ką tik pasibaigusio Livonijos karo rezultatus, pateikė taikos derybų Jam Zapolėje dokumentus. Knyga buvo daug kartų perspausdinta, versta į kitas kalbas. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose saugomas A. Posevino veikalo „Moscovia“ egzempliorius, išleistas 1587 m. Antverpene, garsiojoje Kristofo Planteno (Christophe Plantin, apie 1520–1589) leidykloje. Ypač vertingas knygos pradžioje esantis Maskvos Kunigaikštystės žemėlapis, parengtas pagal Antonio Dženkinsono (Anthony Jenkinson, 1529–1610/1611) sudarytą žemėlapį.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis

Panaudota literatūra:
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas, sudarytojai D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 196.
Lietuva žemėlapiuose, sudarytojai A. Bieliūnienė, B. Kulnytė, R. Subatniekienė, Vilnius, 2011, p. 66–67.
Narbutienė D. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos lotyniškoji knyga XV–XVII a., Vilnius, 2004, p. 163.
Rabikauskas P. „Possevino Antonio“, in: Lietuvių enciklopedija, t. XXIII, Boston, 1961, p. 340–341.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Koklis, puoštas feniksu

Koklis, puoštas feniksu

20260615

Tarp Valdovų rūmų teritorijoje rastų archeologinių radinių ypatingą vietą užima gausi ir meniniu požiūriu vertinga koklių kolekcija. Kokliai – tai keramikos dirbiniai, skirti krosnių sienelėms formuoti. Jie ne tik atlikdavo praktinę šildymo funkciją, bet ir buvo svarbi reprezentacinė interjero dalis. Koklių dekoravimas suformavo tradiciją krosnyse įprasminti konkretaus laikotarpio kultūrinio lauko žinias, religinio, politinio, ideologinio pobūdžio ženklus.
Vienas iš tokių pavyzdžių – 1994 m. atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijoje aptiktas plokštinis koklis, dekoruotas fenikso atvaizdu. Radinys datuojamas XVII a. pradžia. Koklio plokštė įrėminta reljefiniu apvadu.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2017-03-27 Atnaujinta: 2017-03-27 01:10
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika