XVI a. pab. – XVII a. pr.
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 487.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 59/386 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Pakabinamosios spynos – vienas seniausių spynų tipų, išlikęs iki mūsų dienų. Laikui bėgant, keitėsi medžiagos, iš kurių buvo gaminamos spynos, kito spynų forma ir dydis. Baroko laikotarpiu išpopuliarėjo labai masyvios trikampės pakabinamosios spynos. Šios XVI a. pabaigos – XVII a. vidurio spynos buvo net kelis kartus didesnės nei XIV–XVI a. pradžios pakabinamosios cilindrinės spynos. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų korpuso rūsyje 1989 m. rasta spyna buvo net 17 x 14,5 cm dydžio. Trikampės pakabinamosios spynos dažniausiai būdavo neornamentuotos, pagamintos iš kelių metalų (geležies ir vario) derinio.
Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje archeologai rado kelias visiškai išlikusias barokines trikampes pakabinamąsias spynas. Kai kurios iš jų aptiktos su stambios geležinės grandinės fragmentais. Todėl galima manyti, kad tokios masyvios spynos galėjo būti naudojamos ne tik durims, bet ir vartams rakinti.
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. „Archeologiniai tyrimai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1989 metų tyrimai), t. 2, atsakingasis redaktorius A. Tautavičius, Vilnius, 1991, p. 39, il. 42.
Skučienė A., Steponavičienė D. „Spynos ir raktai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1994–1995 metų tyrimai), atsakingasis redaktorius V. Urbanavičius, Vilnius, 1999, p. 107–115, il. 167–168.
Urbanavičius V. „Kalviai ir šaltkalviai“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rezidencija Vilniuje, sudarė V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 225–227, il. 353.
