Rašalinė su dangteliu

Aktualu iki 2017-07-09

Aleksandras iš Brešos (Alessandro di Brescia)
Venecija, Italija
Apie 1570–1580 m.
Vario lydinys
Aukštis 21,6 cm, plotis 13 cm, skersmuo 13 cm
Inv. Nr. VR-275
Šią rašalinę 2008 m. kovo 13 d. galerijoje „Blumka Gallery“ (Niujorkas, JAV) būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. eksponatas perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose saugoma XVI a. II p. rašalinė yra nuostabus vėlyvojo renesanso stiliaus metalo dirbinys. Rašalinės autorystė priskiriama Aleksandrui iš Brešos (Alessandro di Brescia), tačiau detalesnių žinių apie jo gyvenimą Venecijoje bei kūrybą nėra. Kūrinio pagaminimo laikas (1570–1580), vieta bei stilistika leidžia daryti prielaidą apie sąsajas su Šiaurės Italijos bronzos dirbinių dirbtuvėmis.

Pagal savo paskirtį rašalinė yra gana didelė. Skulptūrinės bei reljefinės jos detalės – sudėtingos plastinės raiškos. Rašalinę sudaro dvi dalys: dangtelis ir indas ant kojelių. Nedidelė indo dalis išdužusi, taip pat yra vienas mažas išdužimas rašalinės indo kaklelyje.

Rašalinės dangtelyje vaizduojama deivė Fortūna, dešiniąja ranka apglėbusi Gausybės ragą. Kairioji ranka sulenkta per alkūnę ir pakelta. Fortūna romėnų mitologijoje – sėkmės ir likimo deivė. Moteris apsirengusi antikinio stiliaus lengvu drabužiu. Autorius ją vaizduoja tarytum žengiančią į priekį. Rašalinės dangtelio plokštuma dekoruota trimis vyrų veidų atvaizdais, tarp kurių įkomponuotos audeklą imituojančios draperijos.

Rašalinės pagrindas gana sunkus, pakeltas ant trijų masyvių, liūto letenas vaizduojančių kojelių. Rašalinės korpusas dekoruotas trimis nuogos moters biustais, o tarp jų įkomponuoti satyrų (?) profilių atvaizdai.

Medžiagą parengė Toma Zarankaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Leithe-Jasper M. Renaissance master Bronzes, Washington DC, 1986, p. 186.
Krahn V. Bronzetti Veneziani, Berlin, 2003, p. 222–223. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kaltropas (keturspyglis)

20250120

 Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų fonduose yra saugomas 1996 m. surastas kaltropas. Vykdant archeologinius tyrimus būsimo paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui vietoje, Katedros aikštėje Vilniuje, XVII a. vidurio kultūriniame sluoksnyje rastas kaltropas greičiausiai mena kovas dėl Vilniaus, vykusias tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir maskvėnų kariuomenių 1655–1661 metais.
 

 

 

Plačiau

Publikuota: 2017-07-03 Atnaujinta: 2017-06-17 23:32
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika