Tūkstantmečio varpas

Tūkstantmečio varpas
Aktualu iki 2018-07-08

Bronzos lydinys, ąžuolo mediena
Varpo skersmuo 67,5 cm, aukštis 68 cm, masė 184 kg, skambesys 112 sekundžių
Stovo matmenys 218 x 137 x 97 cm
Varpo dizaino autorius prof. Audrius Klimas
Stovo dizaino autorius Virginijus Stančikas
Stovo gamintojas Deivis Kaškauskas
2010 m. išlietas „Grassmayr Glockengießerei GmbH“ liejykloje (Insbrukas, Austrija)
Inv. Nr.VR-677
2012 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos komitetas JAV ir Valdovų rūmų paramos fondas

Siekiant įamžinti 1918 m. vasario 16 d. paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių pastangomis 1919 m. Lietuvai buvo nulietas laisvę simbolizuojantis varpas, pavadintas Laisvės varpu. Jis turėjo būti įkeltas į Vilniaus Aukštutinės pilies bokštą. Tačiau Laisvės varpas Lietuvą pasiekė tik 1922 m. ir dėl Vilniaus okupacijos visiems laikams liko Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Tuomet pirmą kartą Laisvės varpas Kaune suskambo per Vasario 16-osios iškilmes, jį pašventino Juozas Tumas-Vaižgantas, o juo skambino aušrininkas Petras Vileišis, Amerikos lietuvis Julius Kaupas, Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis, pirmasis karo invalidas Antanas Sereika ir jauniausias skautas Virkša.

Minint Lietuvos tūkstantmetį (1009–2009) ir simboliškai atveriant vieną iš šiai sukakčiai skirtų projektų – Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus – Valdovų rūmų paramos komiteto JAV iniciatyva ir talkininkaujant Valdovų rūmų paramos fondui iš sutelktų JAV lietuvių rėmėjų lėšų Lietuvos sostinei pagamintas Tūkstantmečio varpas. 2012 m. šis varpas perduotas Valdovų rūmų muziejui. Ant varpo sienelės pavaizduotas Lietuvos Respublikos herbas – Vytis, aplink varpo karūną iškalti šie žodžiai: „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt! Tą garbę gavome užgimę ir jai neturim leist pražūt“. O ant vieno jo šono yra eilutės: „O skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos!“

Nuo 2018 m. liepos 6 d. atvėrus Valdovų rūmų muziejaus antrąją dalį Tūkstantmečio varpas eksponuojamas Valdovų rūmų rėmėjams skirtoje salėje.

Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra ir šaltiniai
Avižinis D. „Muziejaus rinkinius papildžiusios vertybės“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 3: (MMXII–MMXIII), comparavit G. Striška, Vilnae, MMXV, p. 32–38.
Bernotaitė S. „Šimtas Laisvės varpo dūžių“, in: pasauliolietuvis.lt, http://pasauliolietuvis.lt/simtas-laisves-varpo-duziu/?print=print [žiūrėta 2018-06-27].
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės, sudarytojai D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 345.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2018-07-02 Atnaujinta: 2018-07-02 01:11
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika